Sena Honda Accord istorija

Parašyta

Parašyta

Ieškojau normalaus kasdienio automobilio, pamenu aktyviai ieškojau pirmos kartos Volvo XC70, buvau gerokai užsikabinęs ant švediškų automobilių. Tačiau paieškos net užkėlus kainos kartelę nedavė jokio rezultato. Pardavime dažniausiai buvo visiškai sutrinti automobiliai, tokie kad priėjus apžiūrėti iškarto tampa aišku kad nepirksi. Arba tada naujesnis modelis. Žodžiu eilinį kartą atvažiavęs į vieną kitą aikštelę ir eilinį kartą apžiūrėjęs kiauras švediškas mašinas pradėjau žiūrėti į kažką kitą, akis užkliuvo už gana prižiūrėto Honda Accord. Atidžiau apžiūrėjus paaiškėjo, kad automobilis visai padorus ir gerai išsilaikęs, o savininko amžius suteikė pasitikėjimo, kad mašina nebuvo kankinta kaip kankinami daugelis BMW. Rida tiesa rodė beveik 300000 km. Žodžiu nusipirkau spontaniškai. Accord kaip ir kitų japonų anksčiau nesvarsčiau ir eksploatacijos patirties jokios neturėjau, todėl buvo tikrai įdomu kas gausis. Per visą laiką beveik 2 metus nuvažiavau apie 100000 km ir turiu ką pasakyti. Kuro sąnaudos — visai adekvačios 9–11 l/100 km važiuojant normaliai. Kiek ryja važiuojant pilnu tempu tikrinti noro nebuvo. Dinamika — visai padori 2 litrų varikliui su automatine dėže. Nesijauti lėtu, bet ir su turbodyzeliai nepalenktyniausi. Patikimumas — čia malonus siurprizas. Kiekvieno aptarnavimo metu ką dariau kas 20000 km peržiūriu pakabą, pagrindinius agregatus, skysčius - iš esmės tik eksploatacinės dalys. Daug ką keičiau labiau dėl savo susigalvojimų nei dėl būtinybės. Net nuobodu. Komfortas — netikėtai geras. Gana tylus, automatas sklandžiai perjungia pavaras, variklis girdimas tiek, kiek reikia. Sėdynės patogios, mygtukai po ranka, radijas visai geras. Tikrai neprasta garso izoliacija ir adekvatus variklio bei dėžės darbas. Važiuoklė taip pat labai maloni ir nuspėjama. Kėbulas — čia jau blogiau. Galinės arkos, kapoto priekis, durų apačia linkę greitai pasidengti rūdimis, jei laiku nesureaguoji į pirmus taškelius. Apskritai puikus automobilis.