„Santa Fe“ – trečioji karta
„Santa Fe“ – trečioji karta
Korėjietiški automobiliai Lietuvoje sparčiai populiarėja. Gatvėse daugėja tokių modelių kaip „i30", „i40", „ix35", o dabar prie jų prisijungs ir naujasis „Santa Fe". Trečiosios kartos „Hyundai Santa Fe", lyginant jį su pirmtaku, gerokai pasikeitė. Jame aiškiai galima įžvelgti naujiesiems Korėjos automobilių gamintojo modeliams būdingą „tekančių linijų" dizainą. Gal jis kiek aštrokas, tačiau harmoningas, visos detalės puikiai dera tarpusavyje.


Įdomios formos bamperyje įtaisyti rūko žibintai pasipuošę šviesos diodais, o visa priekinė optika spinduliuoja užslėptą agresyvumą. Masyvios radiatoriaus grotelės, aiškiai apibrėžtos ribos ir plastikiniai intarpai pabrėžia ne tik automobilio elegantiškumą, bet ir savotišką brutualumą. Bandytas modelis turėjo dvigubą, bet tik vienoje pusėje sumontuotą išmetimo vamzdį. Manau, kad jei vamzdžiai būtų kiekvienoje pusėje, automobilis atrodytų dailiau.

Kartu su išore, pasikeitė ir automobilio vidus. Medžiagos kokybiškos, salono apdailai pretenzijų nėra.

Spidometras ir tachometras dailiai įgilinti. Pasak kartu važiavusio keleivio, šie „šuliniai" puikiai apsaugos spidometro rodmenis nuo šalia sėdinčios ir apie netinkamą greitį mėgstančios kalbėti žmonos, nes iš priekinio keleivio vietos spidometro nesimato.

Tačiau, panašu, kad būtent keleiviui buvo paskaičiuoti 12 V rozetės ir ausinių bei USB laikmenos pajungimo lizdai. Jie yra labai žemai, pačioje centrinio panelio dugne, tad norint juos pasiekti, tenka gerokai pasilenkti. Vairuojant to daryti nepatartina.

Bandyta „Santa Fe" turėjo multimedinę sistemą ir dviejų zonų klimato kontrolę, tačiau kaip ir modelyje „ix35", kondicionierius ir oro srauto keitimo mygtukai sumontuoti toliau nuo vairuotojo. Atrodo gražiai, pasiekti vairuotojas juos gali, tačiau norėtųsi, kad visi svarbūs mygtukai būtų montuojami kaip galima arčiau vairuotojo vietos. Juo labiau, kad visi kiti reguliavimo mygtukai ir valdymo svirtelės išdėstytos patogiai. Kitas klausimas - ar jų tikrai tiek reikia?

Automobilio išorė - duoklė madai, betuž grožį tenka mokėti. Priekiniai statramsčiai kiek trukdo matomumui į priekį, užpakalinių durelių langelis irgi ne pats didžiausias. Padėtį kažkiek taiso dideli šoniniai veidrodėliai, tačiau parkavimosi davikliai ir galinio vaizdo kamera tokiam automobilyje labai praverčia, nes leidžia matyti tą už automobilio esančią erdvę, kurios nesimato veidrodėliuose.

Vairuotojo vieta patogi, sėdynė - valdoma elektra. Atidarius dureles ji paslaugiai pavažiuoja atgal taip palengvindama išlipimą/įlipimą, tačiau šoninio palaikymo norėtųsi stipresnio.

Trečios kartos „Santa Fe" - didelis ir erdvus automobilis. Jame be vairuotojo laisvai telpa keturi suaugę žmonės. Patogu tai, kad gale sėdintys keleiviai gali pasireguliuoti sėdynių nugarėles. Dvi šoninės vietos - šildomos. Jeigu gale sėdi tik du žmonės, centrinės sėdynės nugarėlę galima naudoti kaip labai patogų ranktūrį - puodukų laikiklį. Dvi užpakalinių sėdynių dalys 1/3 ir 2/3 - stumdomos.

Nulenkus sėdynes padidėja bagažinės tūris, tačiau pervežti didelius daiktus nebus labai patogu, nes nugarėlės ir bagažinės dugnas nesudaro lygios plokštumos. Beje, bagažinė turi savų „paslapčių". Tai - slapti stalčiukai, kuriuose galima sukrauti smulkesnius ar brangesnius daiktus, kuriuos vėliau pridengs kitas bagažas.

Įdomu, kad dyzeliniame „Santa Fe" modelyje, bagažinėje greta 12 voltų rozetės yra ir įprasta - 220 voltų rozetė. Ją įjungti galima šalia vairo esančio mygtuko paspaudimu. Taip pat rozetė turi papildomą apsaugą nuo vaikų - skylutės uždengtos specialiu pasukamu dangteliu.

Bandytas modelis turėjo dyzelinį 2,2 l 200 AG variklį ir automatinę pavarų dėžę. Pats tas sunkiam, dideliam automobiliui.

Pradėjus kelionę po miestą, vidutinės kuro sąnaudos viršijo 9 l/100 km, išsukus į magistralę jos sumažėjo iki 7,2 l/100 km., o važiuojant tik magistrale sąnaudas pavyko sumažinti iki 6,2 l. Didesnės, negu deklaruoja gamintojas, bet visai arti oficialių. Taigi, iš Vilniaus į pajūrį ir atgal, labai neskubant, galima nuvažiuoti su vienu kuro baku.

Automobilio pakaba sureguliuota geram keliui, tad duobės, kelio remonto pasekmės ir panašios kliūtys buvo aiškiai juntamos. Kita vertus, užtat kelyje automobilis laikėsi tvirtai ir patikimai.

„Hyundai" inžinieriai teigia, kad naujasis „Santa Fe" valdomas gerokai lengviau už savo pirmtaką. Su ankstesniu modeliu važiuoti neteko, tačiau bandytą valdyti buvo patogu ir lengviau, negu buvo galima tikėtis iš tokio dydžio automobilio.

Dar viena naujovė - vairavimo stiliaus keitimas. Ant vairo yra specialus mygtukas, kurį paspaudus vairas veikia „normaliai", „patogiai" arba „sportiškai". Variklio veiklai ar amortizatoriams tai įtakos neturi, tačiau manevruojant mieste „sportinis" režimas labai praverčia - vairas tampa aštresnis, automobilis - manevringesnis.

Naujasis „Santa Fe" gali pasigirti ir puikia garso izoliacija, tad net užvedant dyzelinį variklį viduje jo keliamo garso beveik nesigirdėjo. Nesigirdėjo jo ir pakeliui, tiek važiuojant automatiniu režimu, tiek greitėjant perjungus valdymą į mechaninį.

Beje, nusprendus apžiūrėti variklį, reiktų būti atidiems - variklio dangčio kablys ganėtinai didelis ir atsikišęs, tad neatsargiai kilstelėjus galvą galima užsigauti.

Per keletą prie vairo praleistų dienų naujasis „Santa Fe" paliko teigiamą įspūdį. Didelis, erdvus, modernus, galintis pasigirti turtingą sąranga. Tiems, kas turi gausią šeimą arba nuolatinę kelionių kompaniją, toks automobilis būtų vienas iš galimų pasirinkimo variantų. Tik reikia nusiteikt, kad tai nebus pigu. Už technologijas, saugumą ir patogumą reikia mokėti.
 
Rekomenduojami video