Dėti skelbimą
Rašyti atsiliepimą
Universalas „Hyundai i40" mūsų rinkoje pasirodė praėjusiais metais ir iškart tapo „Metų automobiliu". Kaip seksis „i40" sedanui, verčiau neprognozuoti, bet dėmesio jis tikrai sulauks. Juo labiau, kad skirtumų tarp universalo ir sedano ne tiek jau daug. Universalas atrodė patraukliai, sedanas - dar patraukliau. Korėjiečių dizainerių biuras Europoje ir toliau laikosi lakios skulptūros stiliaus, tad naujasis modelis atrodo tarsi sustingęs tauraus metalo lydinys, pabrėžiantis savo individualumą ir išskirtinumą. Automobilio išvaizdai žavesio suteikia ir dvigubas išmetimo vamzdis, puikiai pabrėžiantis užpakalinę „i40" dalį.
Priekiniais ratais varomas modelis priskiriamas D klasei ir pristatomas kaip penkiavietis. Beje, toks jis ir yra. Tiek universalas, tiek ir sedanas - erdvūs, patogūs automobiliai, kuriuose laisvai telpa 5 suaugę žmonės. Be to, automobilyje buvo šildomos tiek priekinės, tiek užpakalinės sėdynės. Užpakalinių keleivių patogumui buvo išvestas ir atskiras šildymo / vėdinimo kanalas. Salono apdailos medžiagos ne pačios brangiausios, bet ganėtinai kokybiškos.
Vairuotojo vieta patogi, bandytame modelyje sėdynė buvo elektra valdoma visomis kryptimis, bet papildomas šoninio palaikymo reguliavimas būtų pravertęs, nes staigesniame posūkyje tekdavo paslydinėti. Centrinis ranktūris - daiktadėžė, nors, atrodytų ir trumpa, tačiau sumontuota labai vietoje, tad ranką ant jos padėti galima ir nepaleidžiant vairo.
Spidometras, priekinis panelis, CD grotuvas, klimato kontrolė ir kt. - tokie patys, kaip ir universale „i40". Viskas naktį nušvinta lengva neonine šviesa.
Mygtukai, įskaitant ir ant vairo iškeltą kompiuterio valdymą, sudėlioti patogiai, lengvai pasiekiami, vairas taip pat reguliuojamas pirmyn atgal ir aukštyn žemyn, tad patogiai įsikurti nesunku. Matomumas neblogas. Kadangi sedano užpakalinė dalis, taikantis prie mados reikalavimų, aukštoka iškelta, tad užpakalinio vaizdo kamera arba bent statymo davikliai - būtinas atributas, nes tiesiai už automobilio esančios žemesnės kliūties galima ir nepastebėti.
Pagal nutylėjimą tai montuojama tik prabangiausioje versijoje, kitose tenka užsisakyti papildomai. Beje, galimos papildomos įrangos sąrašas ganėtinai ilgas, tad, jei yra noras, galima automobilį susirinkti. Tiksliau, pačiam dėliotis galima tik papildomus privalumus, nes bet kurios sąrangos modelis iškart turės visas pasyvaus saugumo priemones - gausybę saugos pagalvių, langų užuolaidėles, aktyvias galvos atramas, ABS, EBD, BAS, ESS, HAC ir kt.
Erdvus ne tik automobilio salonas, bet ir bagažinė. Sedane jos tūris - 503 l. Neatsiliekant nuo pastarųjų metų koncepcijos, prireikus tūrį galima padidinti sulanksčius užpakalinę sėdynių eilę. Tiesa, sėdynių nulenkimo mechanizmas nėra pats moderniausias, tačiau patikimas. Be to, jas nulenkus patogiau paimti bagažinės gale esančius daiktus. Priešingu atveju į bagažinę teks sulįsti beveik visam. Universalas šiuo atveju praktiškesnis.
Bandytas modelis turėjo 1,7 l dyzelinį 85 kW (115 AG) variklį ir 6 pavarų mechaninę PD. Kadangi automobilis nemažas, variklio norėtųsi galingesnio ir gal tylesnio. 115 AG užteko važinėti po miestą, tačiau užmiestyje, kai greitis viršijo 100 km/val., traukos trūkdavo. Tikėtina, kad modelis su 100 kW (136 AG) varikliu kelyje būtų gerokai judresnis. Mechaninei PD priekaištų nėra - pavaros persijungė tiksliai ir lengvai.
Kelyje automobilis laikėsi stabiliai, posūkiuose posvyriai nebuvo dideli. Vairo automobilis klausė gerai, manevruojant problemų nekilo, tačiau grįžtamojo ryšio norėtųsi rimtesnio.
Važiuoja sedanas lygiai; ne tik vairuotojas, bet ir keleiviai gerai jaučiais tiek asfaltuotame kelyje, tiek ir kaimo žvyrkelėje. Salone ramu ir jauku, susukus beveik 300 km, garso izoliacijai priekaištų nebuvo.
Gamyklinių kuro sąnaudų pasiekti nepavyko - vidurkis ir pasisukiojus po miestą, ir išlėkus į užmiestį buvo 5,2 l, taigi 0,5 l daugiau, negu rašoma techninėse charakteristikose. Visgi, turint omenyje tai, kad automobilis nėra mažas ir beveik visą laiką buvo pilnas, skaičiai negąsdina.
Taikydamiesi prie europinės rinkos, korėjiečiai su „i40" modeliu nesuklydo. Tiek universalas, tiek sedanas - erdvūs, patogūs, patrauklūs ir palyginti nebrangūs automobiliai, turintys modernius, ekonomiškus variklius ir sureguliuotą pakabą. Panašu, kad D segmente sulaukėme dar vieno stipraus žaidėjo, galinčio pasigalynėti su šios kategorijos senbuviais.
Priekiniais ratais varomas modelis priskiriamas D klasei ir pristatomas kaip penkiavietis. Beje, toks jis ir yra. Tiek universalas, tiek ir sedanas - erdvūs, patogūs automobiliai, kuriuose laisvai telpa 5 suaugę žmonės. Be to, automobilyje buvo šildomos tiek priekinės, tiek užpakalinės sėdynės. Užpakalinių keleivių patogumui buvo išvestas ir atskiras šildymo / vėdinimo kanalas. Salono apdailos medžiagos ne pačios brangiausios, bet ganėtinai kokybiškos.
Vairuotojo vieta patogi, bandytame modelyje sėdynė buvo elektra valdoma visomis kryptimis, bet papildomas šoninio palaikymo reguliavimas būtų pravertęs, nes staigesniame posūkyje tekdavo paslydinėti. Centrinis ranktūris - daiktadėžė, nors, atrodytų ir trumpa, tačiau sumontuota labai vietoje, tad ranką ant jos padėti galima ir nepaleidžiant vairo.
Spidometras, priekinis panelis, CD grotuvas, klimato kontrolė ir kt. - tokie patys, kaip ir universale „i40". Viskas naktį nušvinta lengva neonine šviesa.
Mygtukai, įskaitant ir ant vairo iškeltą kompiuterio valdymą, sudėlioti patogiai, lengvai pasiekiami, vairas taip pat reguliuojamas pirmyn atgal ir aukštyn žemyn, tad patogiai įsikurti nesunku. Matomumas neblogas. Kadangi sedano užpakalinė dalis, taikantis prie mados reikalavimų, aukštoka iškelta, tad užpakalinio vaizdo kamera arba bent statymo davikliai - būtinas atributas, nes tiesiai už automobilio esančios žemesnės kliūties galima ir nepastebėti.
Pagal nutylėjimą tai montuojama tik prabangiausioje versijoje, kitose tenka užsisakyti papildomai. Beje, galimos papildomos įrangos sąrašas ganėtinai ilgas, tad, jei yra noras, galima automobilį susirinkti. Tiksliau, pačiam dėliotis galima tik papildomus privalumus, nes bet kurios sąrangos modelis iškart turės visas pasyvaus saugumo priemones - gausybę saugos pagalvių, langų užuolaidėles, aktyvias galvos atramas, ABS, EBD, BAS, ESS, HAC ir kt.
Erdvus ne tik automobilio salonas, bet ir bagažinė. Sedane jos tūris - 503 l. Neatsiliekant nuo pastarųjų metų koncepcijos, prireikus tūrį galima padidinti sulanksčius užpakalinę sėdynių eilę. Tiesa, sėdynių nulenkimo mechanizmas nėra pats moderniausias, tačiau patikimas. Be to, jas nulenkus patogiau paimti bagažinės gale esančius daiktus. Priešingu atveju į bagažinę teks sulįsti beveik visam. Universalas šiuo atveju praktiškesnis.
Bandytas modelis turėjo 1,7 l dyzelinį 85 kW (115 AG) variklį ir 6 pavarų mechaninę PD. Kadangi automobilis nemažas, variklio norėtųsi galingesnio ir gal tylesnio. 115 AG užteko važinėti po miestą, tačiau užmiestyje, kai greitis viršijo 100 km/val., traukos trūkdavo. Tikėtina, kad modelis su 100 kW (136 AG) varikliu kelyje būtų gerokai judresnis. Mechaninei PD priekaištų nėra - pavaros persijungė tiksliai ir lengvai.
Kelyje automobilis laikėsi stabiliai, posūkiuose posvyriai nebuvo dideli. Vairo automobilis klausė gerai, manevruojant problemų nekilo, tačiau grįžtamojo ryšio norėtųsi rimtesnio.
Važiuoja sedanas lygiai; ne tik vairuotojas, bet ir keleiviai gerai jaučiais tiek asfaltuotame kelyje, tiek ir kaimo žvyrkelėje. Salone ramu ir jauku, susukus beveik 300 km, garso izoliacijai priekaištų nebuvo.
Gamyklinių kuro sąnaudų pasiekti nepavyko - vidurkis ir pasisukiojus po miestą, ir išlėkus į užmiestį buvo 5,2 l, taigi 0,5 l daugiau, negu rašoma techninėse charakteristikose. Visgi, turint omenyje tai, kad automobilis nėra mažas ir beveik visą laiką buvo pilnas, skaičiai negąsdina.
Taikydamiesi prie europinės rinkos, korėjiečiai su „i40" modeliu nesuklydo. Tiek universalas, tiek sedanas - erdvūs, patogūs, patrauklūs ir palyginti nebrangūs automobiliai, turintys modernius, ekonomiškus variklius ir sureguliuotą pakabą. Panašu, kad D segmente sulaukėme dar vieno stipraus žaidėjo, galinčio pasigalynėti su šios kategorijos senbuviais.
Skaitykite daugiau:
