„Subaru“ nuo seno garsėjo savo visais keturiais ratais varomais automobiliais, tačiau tikrus visureigius japonai pradėjo gaminti tik praėjusiojo amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje. Pirmoji „Subaru Forester“ karta buvo pristatyta 1997 m. Modelis buvo sukurtas pagal modernizuotą „Impreza“ platformą. Iš pradžių „Forester“ turėjo benzininius 2 l nuo 122 iki 177 AG variklius su turbina arba be ir 2,5 l 160 AG atmosferinį bei 2 l 240-250 AG variklį su dviguba turbina.

2000 m. „Forester“ šiek tiek modernizavo. Automobilis gavo naujus buferius ir radiatoriaus groteles, pakeistas salonas. 2002 m. pasirodė vadinamoji antroji „Forester“ karta, bet pakeitimai buvo menki. Rimtesnė modernizacija įvyko 2005 m.: pakeisti bamperiai, žibintai, salonas, padaugėjo variklių.

2007 m. pristatyta naujoji „Forester“, kuriai buvo panaudota ta pati (atnaujinta) „Impreza“ platforma. Automobilis tapo didesnis, gavo daugiasvirtę užpakalinę pakabą ir duris su rėmeliais.

Pliusai ir minusai

Antrinėje rinkoje galima rasti „Forester“ iš trijų rinkų: Amerikos, Europos ir Lietuvos. Iš Europos jų įvežama bene mažiausiai. Patraukliai atrodo automobiliai iš JAV, turintys turtingą sąrangą ir, dažniausia, 2,5 l atmosferinius variklius (Europoje 2,5 l varikliai buvo tik su turbininiu įpūtimu). Pas mus įsigalėjusi nuomonė, kad iš JAV atvykstančias mašinas reikia tikrinti ypač kruopščiai. Tai teisybė, nes kartais galima nusipirkti ne mašiną, o kibirą su ratais. Pagrindinis iš JAV atvykusių automobilių pavojus – „uždrožtas“ variklis arba pavarų dėžė. Reikalas tas, kad 2,5 l varikliams tinka tik brangūs sintetiniai tepalai, o amerikiečiai visada pasižymėjo tuo, kad net į „Subaru“ variklius ramia sąžinę galėjo pilti pigiausių mineralinių tepalų ir važinėtis su jais 15 000 km ar net daugiau. Taip pat žinotina, kad 2,5 l varikliai labai nemėgsta perkaitimo. Jei nusipirkote dėvėtą „Forester“, tuoj pat pakeiskite aušinimo skystį, o stovėdami spūstyje nepamirškite stebėti temperatūros daviklio.

Lietuvoje parduodami „Forester“ ir geri, ir blogi.

Gerai tai, kad automobilis turės tikrą serviso knygutę ir, bent jau tol, kol galios garantija, bus reguliariai tikrinamas firminiame servise. Be to, kaip sako šio prekių ženklo aistruoliai, – kas vieną kartą nusipirko „Subaru“, tas kitos mašinos nenorės, tad, greičiausia, automobilis bus prižiūrėtas ir puikios būklės.

Kita vertus, jo lietuviška kilmė ne toks jau ir gerumas. Jam visą laiką teko važinėti mūsų keliais. „Forester“ – visureigis, taigi galbūt ir šunkeliais. Gali būti, kad savininkas, norėdamas pataupyti, kartais pildavo nelegaliai atgabento abejotinos kokybės benzino. Nei viena, nei kita nebuvo automobiliui į naudą.

Taigi renkantis automobilį dėmesį reiktų kreipti ne į jo „kilmės“ šalį, o į realią techninę būklę ir ridą.

Su turbina ar be?

Su atmosferiniu 2,5 l varikliu viskas daugiau mažiau aišku. Yra ir 2,5 l variklis su turbininiu įpūtimu, turėjęs 210 AG, o po 2005 m. modernizacijos – net 230. Įdomu tai, kad tokių mašinų „Subaru“ pagamino tikrai nemažai, tad galima jų rasti gerai paieškojus. Be to, galingesnis modelis kainuoja tik kokiais 5 000–7 000 lt brangiau, palyginus su automobiliu, turinčiu atmosferinį variklį.

Ar verta pirkti automobilį su daugiau negu 200 AG turinčiu varikliu? Viskas priklauso nuo to, kam jis reikalingas. Jeigu kaip visureigis, tai tokio galingo variklio tikrai nereikia. Neracionalu.

Jeigu tam, kad būtų galima sankryžose aplenkti kitus automobilius, o į Klaipėdą „nuskristi“ per 2 valandas, tada „Forester 2,5 Turbo“ – pats tas. Ne kiekvienas krosroveris gali pasiekti 220 km/val. greitį. Kur kas įspūdingiau ne maksimalus greitis, o galimybė važiuojant beveik bet kokiu greičiu taip šauti į priekį, kad vairuotojas ir keleiviai susmigs į krėslus. Ir tai nėra „ėdrios“ mašinos. Galingiausias „Forester“ mieste sunaudoja apie 15 l degalų.

Daugelį kamuoja klausimas – ar patikimi 2,5 l varikliai ir įpūtimo sistema? Paaiškėjo, kad tvarkingai eksploatuojamas variklis tarnauja labai ilgai. Pasak meistrų, jei mašina nebus „kankinama“, „2,5 Turbo“ variklis gali tarnauti iki 500 000 km. Turbiną teks keisti anksčiau – po 200 000–250 000 km. Įvertinus tai, kad ramiai su tokia mašina vargu ar kas važinės, skaičiai tikrai įspūdingi. Eksploatuojant 2,5 l variklį reikia nepamiršti laiku keisti tepalų. Šis variklis 10 000 km gali „suėsti“ 500–600 g tepalų. Taip pat reikia nepamiršti leisti turbininiam varikliui atvėsti – sustabdžius mašiną leisti porą minučių padirbėti tuščia eiga. Be to, pirkdami daugiau kaip 100 000 km nuriedėjusią mašiną atminkite, kad artimiausiu metu teks keisti KMP diržą su skriemuliais. Maždaug tuo pat metu susidėvi kondicionieriaus ir generatoriaus dirželiai. Visų šių dalių keitimas, palyginus su apynaujės mašinos kainą, nėra labai brangus.

Sankaba

Jeigu nusprendėte įsigyti galingiausią „Forester“ su MPD, teks ruoštis ir sankabos keitimui. Net jei ankstesnis savininkas nespėjo jos nuvaryti arba neseniai keitė, keistimo tikrai neišvengsite. Reikalas tas, kad su tokia mašina sunku važinėti ramiai, todėl ir sankaba dega palyginti dažnai. Sankabos keitimas – brangus malonumas, darbą patikėti galima tik kvalifikuotam specialistui.

Alternatyva yra visada

Laimė, tarp „Forester“ modelių yra ramesnių versijų su 2 l atmosferiniu varikliu. Iš pradžių jis turėjo tik vieną paskirstymo veleną ir 125 AG. Po modernizacijos modelis gavo antrą paskirstymo veleną, o galia išaugo iki 156 AG. 125 AG variklis geriausia dera su MPD, nes ne pačios naujausios konstrukcijos 4 pavarų APD lėtina mašiną. 156 AG varikliui pretenzijų nėra. Jis ir užtenkamai galingas, ir patikimas.

Buvo gaminami ir „Forester“ su 2 l varikliu ir turbina. Europai skirtos versijos turėjo 177 AG. Šie automobiliai patikimi, tarnauja ilgai.

Pavarų dėžės būna mechaninės ir automatinės. Automobiliai su 2 l atmosferiniais varikliais ir mechanine pavarų dėžę turi vieną įdomią ypatybę – pažemintą pavarų eilę. Tokios mašinos gerokai patikimesnės važiuojant bekele.

Visų keturių ratų varanti sistema, net ir su didele rida, problemų paprastai nekelia – prieš perkant reiktų patikrinti, ar reguliariai reduktoriuose buvo keičiami tepalai.

150 000 km be problemų

„Subaru Forester“ pasižymi labai patogiu valdymu. Negalima teigti, kad jis valdomas lengviau už konkurentus, tačiau vairuojant problemų tikrai nekyla. Be to, važiuoklė labai patikima. Iki 100 000 km ridos ji neturėtų apie save priminti (gali tekti keisti tik stabilizatoriaus atramas arba įvores, bet tai smulkmena). Rimtesnių investicijų pakaba gali pareikalauti tik po 150 000 km, bet antros kartos „Forester“ su tokia rida mažoka mūsų keliuose. Gali tekti keisti amortizatorius, rutulines atramas, stebulių guolius. Negalvokite, kad viską iškart, todėl kišenė neturėtų plonėti staiga.

Beje, daugelis „Forester“ užpakalyje turi „kietus“ amortizatorius su automatine pumpavimo sistema. Idėja labai nebloga, nes net sunkiai pakrautas automobilis per daug nenusėda. Deja, kai ateina remonto laikas, paaiškėja, kad amortizatoriai kainuoja brangiai. Kartais jie susidėvi nenuvažiavus nė 100 000 km. Būtent todėl nemažai savininkų užpakalyje stato paprastus amortizatorius su spyruoklėmis.

Taigi...

„Subaru Forester II“ – geras, bet savitas automobilis. Jo aptarnavimas kainuoja nepigiai, bet jie genda retai, ypač, jei važinėjama atsargiai ir laikomasi transmisijos ir variklio eksploatacijos taisyklių. Unikalus 2,5 l variklis su turbina suteiks savininkui nemažai teigiamų emocijų, nes miesto visureigį paverčia tikru žvėrimi. Antrinėje rinkoje automobilių, kurie būtų galingi kaip visureigiai ir greiti kaip sportinės mašinos, nėra daug.