Dėti skelbimą
Rašyti atsiliepimą
„Fiat Freemont" - pirmasis bendras italų „Fiat" ir amerikiečių „Chrysler" automobilis. Amerikiečių įtaką labai aiški - jis didelis, erdvus, ganėtinai patogus. Automobilio išvaizdoje nesunku įžvelgti amerikietiškų bruožų - jis masyvus, gal net agresyvių formų. Ši nevisiškai europietiška išvaizda gali „Freemont" ir pakenkti.
Per kelias bandymų dienas teko girdėti atsiliepimų, kad naujasis „Fiat" primena praėjusio amžiaus pabaigos amerikietiškus visureigius. Įvertinus tai, kad Lietuvoje jis priskiriamas dideliems vienatūriams, tarp kurių „Ford Galaxy", „Renault Espace" ar „Volkswagen Sharan" - visureigį primenantį išvaizda tikrai nebus vertinama kaip privalumas. Kitas dalykas - ilgas automobilio priekis. „Freemont" aukštas, gali turėti visus keturis varančius ratus, tad aišku, kad bus norinčių jį išbandyti ten, kur baigiasi kelias. Čia jau reiktų atsargiau, nes netinkamai pasirinkus nusileidimo ar pakilimo kampą gali prireikti remontuoti priekinį bamperį.
Prie neabejotinų privalumų galima priskirti automobilio kainą. Šiame segmente pagrindinė „Freemont" versija yra pigesnė už konkurentų modelius. Be to, jau ji pasižymi sąrangos gausa, tad papildomos įrangas sąrašas neilgas. Dažnam mūsų krašto vairuotojui užteks standartinės įrangos, nes jau čia rasime beraktę automobilio atrakinimo ir užvedimo sistemą, elektra valdomus veidrodėlius ir langus, trijų zonų klimato kontrolę, salono ir bagažinės apšvietimas nukreipiamomis LED lemputėmis, ABS, ESP, TSC, ERM, judėjimą įkalnėje palengvinančią sistemą „Hill Holder", į antrą sėdynių eilę integruotas vaikiškas kėdutes „Child Booster", padangų slėgio jutiklius ir t. t.
Vairuotojo vieta ganėtinai patogi - sėdima aukštai, matomumas geras, 4 kryptimis reguliuojama vairo kolonėlė, sėdynė su nugaros išlinkio reguliavimu, kompiuterio ir muzikos valdymas ant vairo. Posūkiai, šviesų perjungimas ir valytuvų valdymas sumontuota ant vienos svirtelės kairėje pusėje, tad dešinė lieka laisva. Kai įpranti, visai patogu, tačiau keli dalykai pateikti įdomiai. Tarkim, vairuotojo sėdynė - pusiau elektrinė. Judinti pirmyn/atgal ar reguliuoti nugaros išlinkį galima elektra, o štai atlenkti nugarėlę tenka mechaniškai. Užvedus variklį artimos dienos šviesos pačios neįsijungia. Jas reikia įjungti. Šoniniai veidrodėliai dideli, matomumas geras, tačiau užpakalinio vaizdo veidrodėlio norėtųsi platesnio.
Centrinis ranktūris-daiktadėžė - gilus, tačiau ranką ant jo patogu laikyti tik laikant vairą viena ranka ar perjungiant pavaras. Jei vairas laikomas abiem rankomis, leisti dešinei rankai pailsėti neišeis. Dar vienas dalykas, prie kurio teko pratintis iš naujo - variklio užvedimo mygtukas. Kituose bandytuose automobiliuose su tokia sistema mygtuką užtenka tik spustelti ir variklis užsiveda. „Freemont" nuspaudus jį dar teko kurį laiką palaikyti.
Žinoma, tai nėra dideli trūkumai, bet galvojant apie „Freemont" kaip apie šeimyninį kelionių automobilį norėtųsi, kad jis būtų patogesnis.
Kaip minėjau, automobilis - erdvus ir patogus. Durelės atsidaro 90 laipsnių kampu, tad patogu tiek įlipti pačiam, tiek ir įkelti vaikus ar didesnius daiktus.
O daiktų į „Freemont" sudėti galima daug - didelę bagažinę galima dar labiau padidinti sulanksčius antrą sėdynių eilę. Šios su trečios eilės sėdynių nugarėlėmis ir bagažinės dugnu sudaro vientisą, beveik horizontalų, paviršių.
Smulkesnius ar brangesnius daiktus galima sukrauti ne tik į po bagažinės dangčiu esančią lentynėlę, bet ir priekinio keleivio sėdynėje arba po antros eilės keleivių kojomis įrengtas daiktadėžės. Inžinieriai išnaudojo beveik visą automobilio erdvę.
Puikiai išspręstas ir patekimo į paskutinę sėdynių eilę klausimas - antros eilės sėdynė labai dailiai sulankstoma ir pastumiama į priekį, tad į užpakalinę eilę gali atsisėsti ir suaugęs žmogus. Beje, skirtingai nuo kai kurių kitų „+2" modelių, „Freemont" paskutinėje eilėje vietos užteks ne tik vaikui, bet ir vidutinio sudėjimo žmogui. Išlanksčius paskutinę sėdynių eilę erdvės bagažinėje sumažės, tačiau galima išnaudoti automobilio stogą, nes geresnės ir geriausios sąrangos modeliuose išilginiai stogo bagažinės laikikliai ir reguliuojami skersiniai būna iškart.
Dar apie bagažinę. Kadangi ji transformuojasi į papildomą sėdynių eilę, atsarginio rato automobilis neturi, tad leidžiantis į kelią būtina patikrinti, ar yra remonto komplektas, nes priešingu atveju gamtoje rizikuojate užtrukti ilgiau, negu planavote. Gali būti, kad naujos kartos „Freemont" atsarginį ratą turės ant, tarkim, užpakalinių durelių, tačiau kol kas jam vieta nenumatyta.
Automobilis gali turėti dyzelinį 2,0 l 140/170 AG arba benzininį 3,6 l 280 AG variklius. Pastarieji komplektuojami su automatine 6 pavarų dėže ir visais keturiais varančiais ratais. Dyzeliniai komplektuojami su 6 pavarų MPD. Kaip tik su tokiu automobiliu ir pasitaikė proga palėkti kelis šimtus kilometrų. Bandytas modelis turėjo 2,0 l 170 AG dyzelinį variklį ir 6 pavarų MPD.
Automobilyje gerai jaučiasi ir vairuotojas, ir keleiviai, jis lengvai sugeria visas smulkias duobutes ir panašias kliūtis. Daugiau manevringumo norėtųsi nebent posūkiuose. Vairo „Freemont" klauso, jaučiamas aiškus grįžtamasis ryšis. Gal tik 2,0 l variklis tokiam dideliam automobiliui silpnokas. Tikėtina, kad modelis su 3,6 l benzininiu varikliu pradžiugintų geresnėmis dinaminėmis charakteristikomis.
Kita vertus, galvojant apie šeimyninę ramią kelionę prie jūros, užteks ir 2,0 l dyzelinio variklio. Tik reikia atminti, kad į akceleratoriaus paspaudimą variklis reaguoja pavėluotai, o norint perjungti pavarą, reikia stipriau išminti sankabą. Variklis, kurio beveik nesigirdi tuščia eiga, galėtų dirbti tyliau ir kylant apsukoms. Kitų garsų salone negirdėti - garso izoliacija juos puikiai sugeria.
Gamintojo teigimu, važiuojant mišriu režimu automobilis turėtų naudoti 6,4 l kuro. Tokių skaičių pasiekti nepavyko, bet mano kuro sąnaudos skyrėsi nedaug - per beveik keturias dienas nuvažiavus apie 500 km kuro sąnaudos buvo 6,9 l. Taigi vietų dideliam automobiliui tai tikrai neblogas rodiklis. Amerikietiški automobiliai visada buvo siejami su netaupiu važiavimu ir didelėmis kuro sąnaudomis. Panašu, kad amerikietiškų bruožų turintis „Freemont" šią nuostatą pakeis.
Ar prigis šis automobilis mūsų rinkoje? Sunkoka prognozuoti, nes, nors ir priskiriamas vienatūriams, daugeliui jis vis tiek asocijuosis su visureigiais. Tad gali būti, kad jo nepriims nei visureigių, nei vienatūrių gerbėjai. Kita vertus, gal toks drąsus žingsnis leis pakartoti „išsišokėlio" „Nissan Juke" sėkmę. Nespėliosim. Tiesiog palauksim ir pažiūrėsim.
Per kelias bandymų dienas teko girdėti atsiliepimų, kad naujasis „Fiat" primena praėjusio amžiaus pabaigos amerikietiškus visureigius. Įvertinus tai, kad Lietuvoje jis priskiriamas dideliems vienatūriams, tarp kurių „Ford Galaxy", „Renault Espace" ar „Volkswagen Sharan" - visureigį primenantį išvaizda tikrai nebus vertinama kaip privalumas. Kitas dalykas - ilgas automobilio priekis. „Freemont" aukštas, gali turėti visus keturis varančius ratus, tad aišku, kad bus norinčių jį išbandyti ten, kur baigiasi kelias. Čia jau reiktų atsargiau, nes netinkamai pasirinkus nusileidimo ar pakilimo kampą gali prireikti remontuoti priekinį bamperį.
Prie neabejotinų privalumų galima priskirti automobilio kainą. Šiame segmente pagrindinė „Freemont" versija yra pigesnė už konkurentų modelius. Be to, jau ji pasižymi sąrangos gausa, tad papildomos įrangas sąrašas neilgas. Dažnam mūsų krašto vairuotojui užteks standartinės įrangos, nes jau čia rasime beraktę automobilio atrakinimo ir užvedimo sistemą, elektra valdomus veidrodėlius ir langus, trijų zonų klimato kontrolę, salono ir bagažinės apšvietimas nukreipiamomis LED lemputėmis, ABS, ESP, TSC, ERM, judėjimą įkalnėje palengvinančią sistemą „Hill Holder", į antrą sėdynių eilę integruotas vaikiškas kėdutes „Child Booster", padangų slėgio jutiklius ir t. t.
Vairuotojo vieta ganėtinai patogi - sėdima aukštai, matomumas geras, 4 kryptimis reguliuojama vairo kolonėlė, sėdynė su nugaros išlinkio reguliavimu, kompiuterio ir muzikos valdymas ant vairo. Posūkiai, šviesų perjungimas ir valytuvų valdymas sumontuota ant vienos svirtelės kairėje pusėje, tad dešinė lieka laisva. Kai įpranti, visai patogu, tačiau keli dalykai pateikti įdomiai. Tarkim, vairuotojo sėdynė - pusiau elektrinė. Judinti pirmyn/atgal ar reguliuoti nugaros išlinkį galima elektra, o štai atlenkti nugarėlę tenka mechaniškai. Užvedus variklį artimos dienos šviesos pačios neįsijungia. Jas reikia įjungti. Šoniniai veidrodėliai dideli, matomumas geras, tačiau užpakalinio vaizdo veidrodėlio norėtųsi platesnio.
Centrinis ranktūris-daiktadėžė - gilus, tačiau ranką ant jo patogu laikyti tik laikant vairą viena ranka ar perjungiant pavaras. Jei vairas laikomas abiem rankomis, leisti dešinei rankai pailsėti neišeis. Dar vienas dalykas, prie kurio teko pratintis iš naujo - variklio užvedimo mygtukas. Kituose bandytuose automobiliuose su tokia sistema mygtuką užtenka tik spustelti ir variklis užsiveda. „Freemont" nuspaudus jį dar teko kurį laiką palaikyti.
Žinoma, tai nėra dideli trūkumai, bet galvojant apie „Freemont" kaip apie šeimyninį kelionių automobilį norėtųsi, kad jis būtų patogesnis.
Kaip minėjau, automobilis - erdvus ir patogus. Durelės atsidaro 90 laipsnių kampu, tad patogu tiek įlipti pačiam, tiek ir įkelti vaikus ar didesnius daiktus.
O daiktų į „Freemont" sudėti galima daug - didelę bagažinę galima dar labiau padidinti sulanksčius antrą sėdynių eilę. Šios su trečios eilės sėdynių nugarėlėmis ir bagažinės dugnu sudaro vientisą, beveik horizontalų, paviršių.
Smulkesnius ar brangesnius daiktus galima sukrauti ne tik į po bagažinės dangčiu esančią lentynėlę, bet ir priekinio keleivio sėdynėje arba po antros eilės keleivių kojomis įrengtas daiktadėžės. Inžinieriai išnaudojo beveik visą automobilio erdvę.
Puikiai išspręstas ir patekimo į paskutinę sėdynių eilę klausimas - antros eilės sėdynė labai dailiai sulankstoma ir pastumiama į priekį, tad į užpakalinę eilę gali atsisėsti ir suaugęs žmogus. Beje, skirtingai nuo kai kurių kitų „+2" modelių, „Freemont" paskutinėje eilėje vietos užteks ne tik vaikui, bet ir vidutinio sudėjimo žmogui. Išlanksčius paskutinę sėdynių eilę erdvės bagažinėje sumažės, tačiau galima išnaudoti automobilio stogą, nes geresnės ir geriausios sąrangos modeliuose išilginiai stogo bagažinės laikikliai ir reguliuojami skersiniai būna iškart.
Dar apie bagažinę. Kadangi ji transformuojasi į papildomą sėdynių eilę, atsarginio rato automobilis neturi, tad leidžiantis į kelią būtina patikrinti, ar yra remonto komplektas, nes priešingu atveju gamtoje rizikuojate užtrukti ilgiau, negu planavote. Gali būti, kad naujos kartos „Freemont" atsarginį ratą turės ant, tarkim, užpakalinių durelių, tačiau kol kas jam vieta nenumatyta.
Automobilis gali turėti dyzelinį 2,0 l 140/170 AG arba benzininį 3,6 l 280 AG variklius. Pastarieji komplektuojami su automatine 6 pavarų dėže ir visais keturiais varančiais ratais. Dyzeliniai komplektuojami su 6 pavarų MPD. Kaip tik su tokiu automobiliu ir pasitaikė proga palėkti kelis šimtus kilometrų. Bandytas modelis turėjo 2,0 l 170 AG dyzelinį variklį ir 6 pavarų MPD.
Automobilyje gerai jaučiasi ir vairuotojas, ir keleiviai, jis lengvai sugeria visas smulkias duobutes ir panašias kliūtis. Daugiau manevringumo norėtųsi nebent posūkiuose. Vairo „Freemont" klauso, jaučiamas aiškus grįžtamasis ryšis. Gal tik 2,0 l variklis tokiam dideliam automobiliui silpnokas. Tikėtina, kad modelis su 3,6 l benzininiu varikliu pradžiugintų geresnėmis dinaminėmis charakteristikomis.
Kita vertus, galvojant apie šeimyninę ramią kelionę prie jūros, užteks ir 2,0 l dyzelinio variklio. Tik reikia atminti, kad į akceleratoriaus paspaudimą variklis reaguoja pavėluotai, o norint perjungti pavarą, reikia stipriau išminti sankabą. Variklis, kurio beveik nesigirdi tuščia eiga, galėtų dirbti tyliau ir kylant apsukoms. Kitų garsų salone negirdėti - garso izoliacija juos puikiai sugeria.
Gamintojo teigimu, važiuojant mišriu režimu automobilis turėtų naudoti 6,4 l kuro. Tokių skaičių pasiekti nepavyko, bet mano kuro sąnaudos skyrėsi nedaug - per beveik keturias dienas nuvažiavus apie 500 km kuro sąnaudos buvo 6,9 l. Taigi vietų dideliam automobiliui tai tikrai neblogas rodiklis. Amerikietiški automobiliai visada buvo siejami su netaupiu važiavimu ir didelėmis kuro sąnaudomis. Panašu, kad amerikietiškų bruožų turintis „Freemont" šią nuostatą pakeis.
Ar prigis šis automobilis mūsų rinkoje? Sunkoka prognozuoti, nes, nors ir priskiriamas vienatūriams, daugeliui jis vis tiek asocijuosis su visureigiais. Tad gali būti, kad jo nepriims nei visureigių, nei vienatūrių gerbėjai. Kita vertus, gal toks drąsus žingsnis leis pakartoti „išsišokėlio" „Nissan Juke" sėkmę. Nespėliosim. Tiesiog palauksim ir pažiūrėsim.
