Naujoji „Ford Focus" karta pasižymi sąrangų įvairove. Su vienu naujųjų „Ford Focus" teko susipažinti praėjusių metų rudenį. Bandytas modelis pasižymėjo modernių technologijų gausa. Jame buvo sumontuotos kelią stebinčios, vairuotoją kontroliuojančios ar pačios į laisvą vietą automobilį pastatančios sistemos.

Šį kartą vėl sėdau prie „Focus" vairo. Nuo bandyto prieš gerą pusmetį išoriškai jis niekuo nesiskyrė - tas pats agresyvus ir veržlus priekis, pūsti kėbulo apvadai, ištempti užpakaliniai žibintai.

Tiesa, jis turėjo gerokai kuklesnę, biudžetinę, sąrangą. Vairuotojo ir priekinio keleivio neskyrė porankis-daiktadėžė, elektra valdomi buvo tik priekiniai langai, kompiuteris turėjo tik būtiniausias - kuro sąnaudos, rida, kuro likutis - funkcijas ir kt., tačiau pagrindinis šio modelio akcentas buvo dujinė įranga.

Tiesa, montuoti dujinę įrangą ar ne, pirkėjas sprendžia pats. Tiesiog nuo šiol „Ford" siūlo tokią galimybę, tad su dujine įranga gali būti ir prabangiausia „Ford Focus" versija.

Bandytas modelis turėjo ne pačią prabangiausią sąrangą, bet statistiniam vairuotojui jos turėtų užtekti. Centrinis porankis-daiktadėžė gal ir ne būtiniausias dalykas, nes ganėtinai didelė įprasta daiktadėžė, bet laisvų rankų įranga galėtų būti ne tik prabangesnėse versijose.

Centrinis panelis liko tas pats - ganėtinai didelis, gausiai nusėtas mygtukų. Borto kompiuterio valdymas patogiai sumontuotas vaire. Po vairu - nuolatinio greičio palaikymo valdymas. Kaip ir ankstesniame modelyje - viskas savo vietose, patogiai pasiekiama.

O štai apie užpakalinių keleivių vietas to pasakyti negalima. Vietos jiems užtenka, bet šoninės durelės atsidaro nelabai plačiai, tad sodinti vaiką į kėdutę reikia atsargiai. Be to, jei ties vairuotojo vieta palubėje yra rankenėlė, už kurios galima pasilaikyti posūkiuose, tai užpakaliniai keleiviai laikytis gali nebent už durelių rankenų. Užpakalinių sėdynių kraštuose, ties durelėmis, sumontuoti stalčiukai. Nelabai gilūs ir nepatogūs. Užpakalinių sėdynių keleiviai neturi ir atskiro šildymo kanalo, tad žiemą jiems teks laukti šilumos iš priekio.

Kadangi bagažinėje sumontuotas dujų balionas, automobilis neturi atsarginio rato, bagažinės tūris sumažėja. Žinoma, nulenkus sėdynių nugarėles jį galima padidinti, bet, kaip ir ankstesniame modelyje, lygaus paviršiaus su bagažinės dugnu jos nesudarys.

Galvojantiems apie tokį automobilį reiktų atsiminti, kad degalinėse dujas dabar tenka piltis patiems, tad automobilyje visada turi būti pirštinės. Dujų įpylimo vamzdelio, įsukamo į šalia kuro įpylimo ertmės esančia dujų įpylimo angą, taip pat reiktų nepamesti.

Bandytas automobilis turėjo 1,6 l 77 kW (85 AG) benzininį variklį ir 5 pavarų mechaninę dėžę. Dinaminių stebuklų tikėtis nereiktų, tačiau ir važiavimui po miestą, ir taupiam važiavimui (šiuo atveju svarbiausia), tokio variklio visiškai užtenka. Pavarų dėžė veikia tiksliai ir aiškiai.

Nepriklausoma „McPherson" pakaba priekyje ir daugiasvirtė užpakalyje gerai sugeria ir atlaiko smūgius net nelygiame kaimo keliuke. Posūkius automobilis, tiek asfaltuotame kelyje, tiek ir žvyrkelyje įveikiai tiksliai, išlaikydamas nurodytą trajektoriją. Va jei vairuotojo sėdynė turėtų tvirtesnį šoninį palaikymą...

Daugiau pretenzijų automobiliui nėra. Važiuoklė gerai sureguliuota, ji veikia darbiai su vairo sistema. Automobilis lengvai įveikdavo posūkius, gaudyti jo ar spėlioti, kur dabar pasuks, neteko.

Trijų dienų kelionėje didžioji kelio dalis buvo įveikta važiuojant dujomis. Pigu, švaru, tačiau ne visai aiškūs buvo kompiuterio rodmenys. Kadangi dujinė įranga montuojama atskirai, borto kompiuteris dirba benzininiam varikliui.

Turbūt dėl to kai kurie skaičiai kėlė klausimų. Dujų balione telpa apie 44 l dujų. Važiuojant jomis, borto kompiuteris rodo, kad vidutinės kuro sąnaudos yra 6,2 l/100km, tačiau vien dujomis pavyko nuvažiuoti 550 km. Paskui perjungimo mygtukas pradėjo piktai mirksėti ir pypsėti, pranešdamas, kad dujos baigėsi. Nors kuro kiekis ir nuvažiuotas atstumas kiek nesutapo, rezultatas, ypač palyginus kuro kainas, vis tiek neblogas. Persijungus į benziną kuro sąnaudos sumažėjo iki 6 l/100 km. Irgi ganėtinai priimtinas rezultatas.

Taigi, biudžetinis „Ford Focus" daug važinėjantiems tikrai gali padėti stabilizuoti biudžetą, nes dujos vis dar pigiausia kuro rūšis Lietuvoje. Įvertinus tai, kad automobilis patogus, važiuoja lygiai, važiuoklė sureguliuota ne tik asfaltui, bet ir prastesniems keliams, galima galvoti apie tokį modelį. Abejoti galima nebent dėl palyginti nedidelės bagažinės, tačiau, jei „Ford" dujinę įrangą pradės montuoti ir į talpesnius modelius, šios abejonės greitai išsisklaidys.

 

„Volvo V 40“ – netikėtas susitikimas