patikimas variklis, cinkuotos skardos, komfortiškos sėdynės, talpi bagažinė, nealiuminė patvari važiuoklė

garso izoliacija, lange atsispindinti priekinė panelė, silpnos galinės spyruoklės

S40 1,9 TD 66kW įsigyta 2009 m. kaip pirmoji mašina ką tik gavus teises. Pirkta ne nuo tralo ir turgaus, o per pažįstamų pažįstamus. Eksploatuota tris metus tik Lietuvos miestų keliais. Parduota važiuojanti ir ne lavonas - norėta naujesnės ir didesnės mašinos. Kaip pirmoji gyvenime auto paliko patikimos, kiek kaprizingos, tačiau neįnoringos įspūdį. Prieš perkant šį modelį neturėta jokios patirties automobilizmo srityje, todėl dabar galima objektyviau palyginti tai, kas girdėta prieš perkant modelį ir tai, kaip buvo konkrečiu šiuo atveju. Salonas. Mano nuomone, nei per didelis, nei per mažas kaip savo klasės auto. Vidutino ūgio (apie 180 cm) vairuotojas priekyje visada jausis patogiai, apie 190 cm. vairuotojo pusės keleivis bus priverstas atsitraukti sėdynę, nes bardačiokas įkyriai trukdo keliams. Keleivių kojoms tokiu atveju tampa ankštoka, tačiau važiuoti ilgesnę kelionę galima nesibaiminant mėšlungio. Kiek erzina pigi pilka plastmasė ir toks pats niūrus interjeras. Nežiūrint to visi mygtukai išdėstyti patogiai. Ypatingą įspūdį paliko visos sėdynės - ypač minkštos ir patogios nugarai (nuomonė napasikeitė net ir palyginus su kitomis, prabangesnės klasės auto). Bagažinė. Vienareikšmiškai talpi. Vienu metu talpindavo bosavyką, bulvių maišą ir keturių asmenų bagažą kelių mėnesių vasarojimui kitame mieste. Jei vietos negana - galinės sėdynės atsilenkia rankenėlės pagalba. Valdymas. Čia jau subjektyvus reikalas, tačiau nardant mieste (nepažeidinėjant KET) jaučiausi užtikrintai ir saugiai. Nekilo mintis, kad mašina nepaslanki ar buka dėl manevravimo (buka tik dėl silpno variklio).

1996-2004 ėjo 66kW, 70kW, 75kW ir 85kW dyzeliai. Iki facelifto 66Kw (1997 sausis-1999 sausis) ir 70kW (1999 sausis/2000 gegužė). Ant 1,9 TD 66kW variklio gaubto parašyta "Turbo Diesel Intercooler", tačiau tai nelygu TDI. Šis variklis yra netiesioginio įpurškimo ir gamintas Renault (ne Volkswagen kaip dažnai maišoma). Variklyje stovi paskirstymo diržas, ne grandinė. Per tris eksploatavimo metus variklis dirbo nepriekaištingai (išskyrus žiemos pradžią, kai nesikurdavo daugiausia dėl šeimininko aplaidumo) Pakeitus žvakes ir akumą, auto vesdavau ir prie -25 be problemų, o mašina visą laiką buvo laikoma lauke. Pagrindinis minusas - nemažos dyzelio sąnaudos, ypač lyginant su vagenų šeima. Auto rydavo apie 8l ir daugiau mieste nesidraskant žiemą vasarą. Važiuojant pensininko režimu mieste buvo pasiekta apie 7,0l rekordas, važiuojant kaip akis išdegusiam tom pačiom sąlygom 11,5l. Skelbimuose dažnai nurodoma "ekonomiškas auto 6l ir pan.", tačiau šitam varikliui tai tikrai negalioja - tai rodo įvairios auto specifikacijų duombazės, žmonių atsiliepimai ir asmeninė patirtis (beje visi filtrai ir tepalai buvo keičiami laiku). Eksploatuotas rytinių kaimynų degalais be jokių problemų, gal todėl ir kuro ėmė daugiau. Važinėjant vienam ar dviese traukos pakanka. Autostradoje pasikrovus lenkti – akivaizdžiai per silpnas. 130km/h su pliusu šiam varikliui riba, kurios peržengti nesinori nei dėl ekonominių kuro prasme, nei smagumo priežasčių. Nuo pat mašinos įsigijimo pradžios sunkėsi tepalas variklio apačioj pro salniką, bet ne vienas mechanikas apie tai užsiminus atsakydavo: "jeigu laša tai jo dar yra, nelašėtų būtų blogai" ar "tai čia visų renault problema". Žodžiu per tris metus šiuo atžvilgiu nieko ir nebuvo daryta, o tepalo variklis visai nedegindavo. Kartą dėl šalčio išputojo skystis iš vairo stiprintuvo bakelio, tai gal savaitę iš vis pravažinėjau be skysčio, bet apsižiūrėjus ir pripylus skysčio viskas vėl veikė be priekaištų. Dar viena variklio įdomybė nuo pat įsigijimo pradžios buvo ta, kad variklis valgė ne tepalą, bet aušinimo skystį: maždaug kas mėnesį vis reikėdavo šiek tiek pridėt. Antifrizo bakelio sienelės buvo lyg tepalu kažkokiu apsinešusios, bet išleidus visą skystį jis buvo švarus. Variklis sunkiai išildavo iki darbinės temperatūros, ypač žiemą. Pakeitus termostatą reikalai pagerėjo, tačiau vis tiek žiemą važinėdavau užsikišęs prieš radiatorių kartono gabalą, tik taip užšildavo variklis iki darbinės temperatūros, be kartono daugiausia temperatūros rodyklė pakildavo iki temperatūros skalės ketvirčio, o ne pusės, kaip turėtų būti pagal auto manual'ą. Maniškėje buvo gamyklinis imobilaizeris ir sulūžęs raktelis, dėl ko mašina nesivesdavo (vedant prietaisų skyde degdavo imobilaizerio simbolis). Pagaminus naują raktelį bėda išnyko porai mėnesių, o po to vėl atsirado. Pasiklausinėjus sužinojau, kad tai sutinkama ir kituose s40, dėl to kaltas raktelis arba pati spynelė. Kadangi raktelis buvo naujas, tai nesivedančią mašiną užvesdavau kumščiu padaužęs užvedimo spynelę. Šitaip užsivedus mašina be problemų kurdavosi kartais savaitę, kartais dvi, o kartais ir keletą mėnesių, kol vėl reikėdavo padaužyt spynelę. Ir čia buvo ne anekdotas, o reali situacija. 70kW. Neturėta ir nesusidurta. Būtent šitam varikliui ir turėtų būti taikoma „6l reklama“, nes čia jau TDI. Tiesioginis įpurškimas. Nežinau kieno gamyba (gal ir nebe Renault). Bosh kuro sistema ir purkštukai. Dėl lepumo kurui galiu remtis tik nuogirdomis, kad pilnai suderinamas su kuru ne iš degalinių. Po facelift‘o 2000-2004. 75kW. Realiai nieko nežinau, turėtų būti Common rail‘as. 85kW. Neturėta ir nesusidurta. Lepiausias kurui, nes Common rail‘as. Degalų sąnaudos turėtų būti panašios į 70kw, tik važiavimas žymiai smagesnis.

Priklauso nuo to naujos ar naudotos detalės. Šroto kainos (prieš porą metų): guolis su visa stupica 40 lt, amortikas su spyruokle 70 lt, stiklas priekinis 150 lt. Naujos detalės (prieš metus): stabdžių kaladėlės galinės ~70lt (ne pačios pigiausios ir ne brangiausios), priekinės ~100 lt, kaitinimo žvakių kainų neatsimenu, bet keičiant žiemą ir kainuodavo gerokai brangiau nei nusipirkti vasarą :). Galiniai sailenblokai ~80 lt už vieną. Pilnas sankabos keitimas (Valeo sankabos komplektas ir darbas pas garažinį meistrą) 600 lt. Priekinis žibintas 200 lt Aleksoto turguje. Raktelio su imobilaizeriu padarymas 150 lt. Dėl nuvertėjimo nežinau, nes pirkau papigiai, o pardaviau dar papigiau nes reikėjo pinigų greitai.

Ieškoti 70 kw (tdi), o ne 66 kw (td) variklio ir kuo geresnės komplektacijos. Nesitikėti ypatingo komforto šioje mašinoje, nes ji turi "barškučio" pravardę ir pilnai jos nusipelno, bet šiaip yra tikrai patikimas ir visai smagus auto. Jeigu auto gerai parūdijusi, tai ženklas, kad mušta. Galima pasiskaityti atsiliepimų, kad jos rūdija, bet iš tikrųjų nuo 1995 iki maždaug 1999 šių mašinų gamyklinė problema buvo ne antikorozinė danga, o prastas dažymas, dėl kurio atsilupdavo dažai prie arkų ir durelių apačiose. Taigi smulkūs parūdijimai šiose vietose galimi ir nieko blogo nereiškia, o didesni židiniai gali byloti tik apie didesnius autoįvykius ir kitas negandas.