Nebrangi, ekonomiška ir praktiška mašina. Labai patogi pradedančiajam vairuotojui: aukšta sedėsena, ypač geras matomumas. Labai erdvus salonas, daug vietos tiek priekyje, tiek gale, nesuskaičiuojamas kiekis pačių įvairiausių dėtuvių ir stalčiukų. Nerūdija

Panašu, kad mašinai sukakus 10 m. ar 200k km, reikia vis daugiau investuoti į važiuoklės, smulkios elektronikos remontą. Kiek teko girdėti, variklis ir kitiems problematiškas. Labai blogas priėjimas po kapotu, net lemputę pasikeisti – iššūkis.

Automobilį nupirkome 2016 m. gegužę. Tai buvo Renault Scenic 1.9 dci 88 kW 2005 m. su maždaug 220k km rida. Kaina – €1350 – šiek tiek žemiau tuometinės rinkos kainos (smulkūs kėbulo defektai ir pan.). Deja, po kelių dienų teko investuoti dar beveik €500 į naują sankabos komplektą. Kita vertus, tokią bėdą numatyti praktiškai neįmanoma. Lygiai po metų laukė techninė apžiūra, ją mašina praėjo be nenumatytų investicijų. Dar po metų, t.y. po antros žiemos jau teko paišlaidauti remontui – keitėme stabilizatoriaus traukes, priekinius amortizatorius ir jų atramas, kablio rozetę, vakuumo siurblį (dėl siurblio prieš tai ilgai teko vargti su netvarkingais stabdžiais – kelyje stabdymas buvo geras, bet stumdytis aikštelėje reikėjo labai atsargiai). Keletą problemų palikome netvarkytų. Ypač daug buvo smulkių elektronikos gedimų: paeiliui užtrumpino abiejų galinių langų nuleidimo mechanizmai (vieną dieną langas tiesiog atsidarė ir nebeužsidarė), nustojo veikti galinis valytuvas, neteisingai rodė temperatūros daviklis, reikėjo paremontuoti užvedimo kortelę. Taip pat skydelis pradėjo mesti „Parking brake fault“ – rankinis stabdis užgesinus variklį suveikdavo, tačiau su užvestu varikliu jo įjungti nebuvo galima. Minėto remonto metu teko ir gerokai pakrapštyti variklį, mat pastaruosius metus vis reikėdavo pildyti tepalus (apie pusę litro kas maždaug 1000 km). Pravalytas alsuoklis, tačiau konkretesnės priežasties meistras nerado. Dar po pusmečio prasidėjo keistas traškėjimas iš važiuoklės, panašus į granatos, bet tankesnis ir ne toks duslus. Granatos keitimas garso nepašalino. Panašu, kad jį kėlė išplyšę sailentblokai. Dar pakeitėme abu šarnyrus, vairo traukės antgalį. Artėjant dar vienai techninei apžiūrai, noro tvarkyti automobilį buvo vis mažiau: prie minėtų važiuoklės, variklio ir elektronikos problemų prisidėjo beveik nusibaigę galiniai stabdžių diskai, prakiuręs duslintuvas, tebesitęsiantis tepalo rijimas ir labai suprastėjusi trauka. Galų gale mintis vėl atgaivinti mašiną nutraukė 2019 m. kovą užkalęs variklis. Paskutinėmis dienomis trauka buvo tragiška, tačiau tiksli užkalimo priežastis taip ir liko neaiški: alyva buvo keičiama ir pildoma laiku, o ir pats variklis ne kartą tikrintas meistrų. Ant dalių mašina iškeliavo pritrūkus visai nedaug iki 270k km ridos, taigi per beveik 3 metus nuvažiuota beveik 50k km. Viena vertus, per tą laikotarpį teko ištaškyti nemažai pinigų įvairiam remontui. Kita vertus, net ir gana intensyviai eksploatuojant mašiną (kurios vertė apie €1000), ji kelyje rimčiau nepavedė.

Daugiausiai dėmesio atkreipti į variklio būklę, trauką. Jokių būdu nenumoti ranka, jei mašina įsismagina skanauti tepalus. Nusiteikti gana ribotam variklio resursui.