Variklis, pavarų dėžė, kaina, eksplotacijos išlaidos, patikima elektronika

Korozija, salono medžiagos, detalių stygius

Nusipirkus tenkino viskuo. Variklis dirbo žvitriai, problemų dėl remonto nebuvo. Vėliau pradėjo masiškai lįsti rūdys pasparnėse ir ties dugnu. Bandymai tvarkyti ne tik brangokai atiseidavo, bet ir būdavo labai laikini. Rodos, kad vienas minusas neturėjo būti priežastimi iškart nuvertinti automobilį, tačiau atsirasdavo vis daugiau erzinančių ir į akis krintančių minusų: barškančios bei cypiančios salono detalės, prastas vairo aptraukimas, klibantys į šonus pedalai, atlimpančios izoliuojančios gumos ties durimis ar variklio dangčiu... Nepaisant šitų minusų, visa kita atitiko automobilio kainą ir tenkino.

1.7 TD variklis nebuvo pritaikytas ilgoms kelionėms ar ektremaliam važiavimui. Iš 60KW variklio sunku buvo daug tikėtis automagistralėse. Galios trūkumas labiausiai buvo juntamas lenkiant kitus automobilius, kuomet reikėdavo labai gerai įvertinti automobilio galimybes. Tačiau šie minusai mieste atsipirkdavo - kuro sąnaudos siekė apie 5.5-6.5l priklausomai nuo važiavimo stiliaus. Pats variklis pravažiavus 410 000km taip pat nerodė jokių rimtesnių "nuovargio" ženklų.

Remontas nebrangus, bet detalių paieška gana sudėtinga. Perkant brangesnes dalis (amortizatorius, dirželius ir t.t.) problemų nekildavo, bet pamąstymai ieškoti dalių "šrote" yragana optimistiški. Kažkuom primena itališkus ar prancūžiškus automobilius, kuomet viskas būtinai bus keisčiau nei kituose automobiliuose.. O šiaip daug pinigų nereikalavo. Tiesą pasakius, automobiliį išlaikyti buvo gana pigu.

Perkan derėtų turėti mintyje, jog teks nuolatos kovoti su rūdimis. Nors tai nėra keista turint omeny paties automobilio amžių. Bendrai - puikus ekonominis variantas vairuojantiems mieste