Honda Accord Coupe CD7 2.2i es facelift

Labai solidus surinkimas, komfortas, dinamika, moderniai klasiškas dizainas.

Priekiniai varomi ratai, korozija

Akordą turiu virš metų. Naudojų kaip seną, restauruojamą savaitgalinį automobilį pramogai. Pravažiavęs 310000 vien iki manęs, salonas labai kokybiškas ir niekas nebarška, net po tiek laiko ir kilometrų. Sedynės labai patogios, vietos daug, telpa coupe kėbulo gale ne tik 2 vaikai, bet telpa ir 2 suaugę ten. Interjero išpildymas asketiškas, kuklus, bet apgaulingas, nes komplektacija kaip 1996 metam tikrai gausi. Kondicionierius, kruizo kontrolė, stoglangis, el langai, šildomi veidrodžiai pusiau elektrinės sedynės ir kas svarbiausia - viskas iki dabar pilnai funkcionuoja! Kodėl šitą automobilį nusprendžiau turėt kaip savaitgalinį senolį, tai labai dinamiškas ir malonus važiavimas. Iš esmės, tai yra japoniškas auto su amerikietišku prieskoniu. Tai yra didelė gelda su aštriu, aiškiu valdymu. Automobilis įsakymus vykdo besąlygiškai kelyje, labai keliantis pasitikėjimą valdymas. Kaip 110kW motoro stulbinanti trauka, ypač su nepakrauta mašina. Vokietijos greitkelyje greitį nuo 140 iki 180km/h renka be jokio lago - tiksliai, responsyviai. Automobilio nerekomenduoju rinktis, jeigu esate naujoviškas, novatoriškas ir nemėgstat senamadiškų 80s, 90s dalykų. Tiesiog šis automobilis atspindi laikmetį, kai kuro sąnaudos, triukšmingumas buvo paskutinėje vietoje, todėl ekonimiškai nevažiuojama tikrai su juo. Kaip ir visos hondos, pasižymi triukšmingumu, tiesa, palaikant greitį arba stovint vietoj, accord tikrai tyliau už civic. Iš tikrųjų netolimoje ateityje cd7 taps modernia klasika - jis atrodė tikrai moderniai savo laiku, o tarp šių dienų automobilių masės jau išsiskiria, bet dizainas nepasenęs bent jau man. Iš trūkumų galėčiau įvardinti priekinius varomuosius ratus. Čia BMW e36 turi tikrai pranašumą. Tiek dėl pasukamumo, tiek dėl ratų kasimosi. Taip pat coupe trūksta saugos diržų pasiekimo pagalbinių sistemų, nes prieš pradedant važiuot, ranka nukeliauja kažkur į galą paimt diržo. Pagrindinis ir pats didžiausias trūkumas būtų kėbulo korozija. Iš tikrųjų, 20ties metų hondą jau labai sunku rast idealiu kėbulu. Į tai tenka investuot arba renkantis brangesnį variantą arba nusipirkus puvėką ir jį prikeliant.

Šio usdm'inio accordo dalys yra pigios kol kas dar. Techninė dalis yra labai patvari. F22 serijos varikliams svarbiausia laiku keist tepalus, diržus (nesunkus priėjimas), žvakes, žvakialaidžius ir automobiliu galėsit be problemų labai ilgai džiaugtis. Motoras visiškai nebijo apsukų. Dėl važiuoklės, pakabos, sunku ką nors pasakyt, nes jinai žeminta pas mane, bet per metus laiko su traukėm, amortizatoriais ir pan. problemų neturėjau. Kas yra problematiškiau, tai stabdžiai - būtent šitam hondos modelyje labai mėgsta išsikraipyt, jei staigiai stabdoma pasukiojant vairą. Kalbant apie nuvertėjimą, automobilis yra kainos dugne, daugiau jis nebepigs, tik brangs, ypač variantai su tvarkingu kėbulu.

Jeigu jau pasiryžote pirkti tokį seną, degalus rijantį, rudijantį, triukšmingą automobilį kaip honda accord cd7, tai jis turės tikrai visą tai gero, dėl ko jį renkatės. Na, tikrint reikėtų visų pirma, aišku kėbulą. Derėtų atkreipti dėmesį į priekinį stiklą, nes 5 kartos akordai masiškai turi defektą, jog kėbulas važiuojant „vaikšto” tokiu kampu, kad dažnai skyla priekinis stiklas. Jis kainuoja apie 100 eurų, jeigu pirkt Lietuvoje. Taip pat pirkimo metu nepatingėčiau pratestuot automobilio stabdymą prie didelių greičių - neturi būt jokių virpesių, tampymų po kelią. Dar verta atkreipt dėmesį į vairo stiprintuvo skysčio sistemą, nes ji mėgsta prakiurt. Aišku, kaip ir visuose senuose automobiliuose, aušinimo sistema yra padidinto dėmesio reikalaujanti zona.