Mažos mašinėlės man labai patinka – „Volkswagen Polo“ 2001 - 2005
Mažos mašinėlės man labai patinka – „Volkswagen Polo“ 2001 - 2005
 2001 m. pasirodęs ketvirtos kartos „Volkswagen Polo“ buvo palyginti mažas ir brangus, tačiau jį labai pamėgo antrinėje rinkoje. Tai bene prestižiškiausias mažas miesto automobiliukas, prie kurio vairo nesibodi sėsti ne tik merginos, bet ir solidūs vyriškiai. Daugelį metų „Polo“ buvo gaminamas tik dviejų kėbulų – 3 ir 5 durų hečbekai. Tai tikrai mažai, nes kažkada „Polo“ buvo gaminamas su sedano ir universalo kėbulais. Tridurė mašinytė atrodo sportiškesnė, bet ir penkiadurė graži. Beje, panaudojus 5 durų „Polo“ bazę, pradėti gaminti visureigiai, gavę pavadinimą „CrossPolo“ (kai kuriose rinkose – „Polo Dune“). Visureigis „Polo“ turi didesnę prošvaisą, 17 colių ratlankius ir braižymams atsparų bamperį. Deja, bet visų keturių varančių ratų šis modelis negavo.
 
„Polo“ mažas, bet jo detalės nėra pigios. Sudaužius vieną iš keturių priekinių žibintų teks keisti visą žibinto bloką. Tai kainuos nemažą sumą. Buferiai taip pat nėra pigūs. Tikėtis rasti reikiamą detalę laužyne šansų nėra daug. Mašina turi labai tvirtus dažus, kurie ilgai laikosi ir neatšoka. Apie rūdis galima ir pamiršti.
 
Ką slepia variklio dangtis?
 
Po 2005 m. pertvarkymo „Volkswagen Polo“ gali turėti arba dyzelinį 1,4 l ir 1,9 l, arba benzininį 1,2 l, 1,4 l ar 1,6 l variklį. Automobilis su dyzeliniu varikliu kainuoja gerokai daugiau. Iki pertvarkymo „Polo“ dyzelinis 1,9 l variklis galėjo būti kelių variantų: 64 AG, be turbininio įpūtimo; 100 AG ir net 130 AG. Pastarasis ilgokai buvo greičiausias iš visų ketvirtosios kartos. Dyzelinis 1,4 l variklis turi 75 AG. Neseniai pradėti gaminti „Polo“ su 1,8 l turbininiu 150 arba 180 AG varikliais, tačiau šiandien sutikti juos antrinėje rinkoje tikimybė nėra didelė, juo labiau, kad 1,8 l 180 AG variklis skirtas ribotai „Polo Turbo GTI Cup Edition“ partijai.
 
Po 2005 m. dyzeliniai varikliai buvo modernizuoti, kad atitiktų sugriežtintas ekologines normas. 14 l dyzelinis variklis „gavo“ 70 arba 80 AG, 1,9 l 64 AG variklio gamyba buvo nutraukta.
 
Ar reikia bijoti dyzelinio variklio?
 
Jei saugosite savo mašiną ir pilsite tik kokybiško dyzelino, varikliui tikrai nieko neatsitiks. Ypač, jei jis nėra sukoręs 100 000 km. Tarkim, 1,4 l trijų cilindrų dyzelinio varikliuko visiškai užtenka važinėti mieste. Automobilis lengvai greitėja, gerai reaguoja į akseleratoriaus paminos paspaudimą, o kuro sąnaudos – minimalios. Jei nesate kategoriškas dyzelinių variklių priešininkas ir jums reikia miestietiškos mašinos, dyzelinis „Polo“ bus kaip tik, tačiau žinotina, kad pirkti reikia tik geros būklės automobilį su nedidele rida. Maždaug po 250 000 km gali tekti keisti siurblį ar purkštukus, o turbina kainuoja tiek, kiek ne pati blogiausia 10 metų mašina. Laimė, turbinos remontuojamos, tačiau nebus pigu.
 
Benzininis variantas
 
Iki pertvarkymo varikliai buvo tik 1,2 l 54 arba 64 AG ir 1,4 l 75, 86 ar 101 AG. Po 2005 m. 1,2 l variklis „išspaudžia“ 60 arba 70 AG, 1,4 l versija liko tik su 80 AG, atsirado 1,6 l 105 AG ir 1,8 l turbininis variklis su 150 arba 180 AG. Dėvėtos „Turbo GTI“ arba „Turbo GTI Cup Edition“ verčiau nepirkti. Ypač, jei jums automobilio reikia kasdien. Jos ne tik kainuoja brangiai, gerokai brangesnė ir jų eksploatacija. Aišku, tai atperka puiki automobilių dinamika.
 
Bene optimaliausias mieste yra automobilis su 1,4 l varikliu. Jis nebus brangus, mieste jo užteks. Be to, 1,4 l variklis tylus, ekonomiškas ir patikimas. Jei pilsite gero kuro, problemų kilti neturėtų. Galima pirkti ir „Polo“ su 1,2 l varikliu, tačiau reiktų paieškoti 12 vožtuvų versijos.
 
Jokių rimtų benzininių variklių problemų kol kas neužfiksuota, tačiau reikia atminti, kad reta paskutinės kartos mašina yra nuvažiavusi daugiau kaip 100 000 km. Tiesa, jau dabar aišku, kad žvakės čia nėra ilgaamžės: jas tenka keisti kas 15 000–20 000 km. Kas 15 000 km rekomenduojama pakeisti ir tepalus. Jei mašina nuvažiavusi 90 000 km, vertėtų apsilankyti servise ir pakeisti KPM diržą. Juo labiau, kad tai nėra brangu. Maždaug ties šia riba rekomenduojama pakeisti aukštos įtampos laidus, nes jie gali būti prasitrynę.
 
Transmisija ir jos ypatybės
 
Dažniausiai „Polo“ turi 5 pavarų mechaninę pavarų dėžę. Patys galingiausi automobiliai gali turėti ir 6 pavarų PD. APD taip pat pasitaiko, tačiau iki 2005 m. jie buvo montuojami tik į mašinas su 1,4 l 75 AG benzininiais varikliais. Po modernizacijos APD tapo 6 pavarų, ją galima sutikti mašinose su 1,4 l 80 AG ir 1,6 l 105 AG varikliais. Gaila, kad pasirinkimas nėra didelis, nes APD veikia patikimai. Gamintojai teigia, kad tepalai supilti visam mašinos tarnavimo laikui, tačiau meistrai rekomenduoja po 80 000–100 000 pagalvoti apie jo keitimą. MPD taip pat patikimos ir ilgaamžės. Vienintelis galimas nemalonumas 100 000 km nuvažiavusioje mašinoje – sankabos keitimas. Originalios dalys kainuoja nepigiai, o kur dar pats darbas. Kita vertus, jei rasite, galite montuoti ir neoriginalias dalis. Didelio skirtumo nebus.
 
Važiuoklė galėjo būti geresnė
 
Deja, bet labai patikima „Volkswagen Polo“ važiuoklės pavadinti negalima. Jei važinėsite ne pačiais geriausiais keliais, stabilizatorių atramas teks keisti kas 40 000 km. Laimė, tai nėra brangu. Nuvažiavus apie 50 000 km gali tekti keisti priekinių stebulių guolius, tačiau didžiausios išlaidos laukia po 100 000–140 000 km. Būtent tada teks keisti vairo traukes, amortizatorius, svirtis, stabdžių diskus. Jei atėjo metas viską keisti 3–5 metų senumo mašinoje, neliūdėkite ir neskubėkite į firminį servisą, kur kainos kandžiojasi. „Volkswagen“ – gerai meistrams pažįstama mašina, visus darbus turėtų atlikti ir mažesniame servise. Detalės taip pat gali būti ir originalios, ir neoriginalios. Specialistai teigia, kad kartais labiau apsimoka pirkti „Skoda Fabia“ detales. Abi mašinos turi tą pačią ratų bazę. Tikrai rimta ir brangi problema – vairo krumpliastiebinė pavara. Jei ji pradėjo leisti skysčius, teks krapštyti litus ir pirkti nepigiai kainuojančią naują originalią detalę.
 
Pirkti ar ne?
 
Daug „Polo“ suteikia gamintojo vardas, nes VW automobiliai mūsų šalyje tikrai populiarūs. Matyt, tiek dėl vardo, tiek ir dėl kokybės net dėvėtos VW mašinos nėra pigios. Bent jau nemažai „Volkswagen“ savininkų įsitikinę, kad jų automobiliai, tegu ir dėvėti, yra patikimesi už kitus. Tad, jei įsigysite 3 metų mašiną, po kelių metų turėtumėte be didesnio vargo ją parduoti. Aišku, visų sumokėtų pinigų neatgausite, tačiau automobilis kainuos tikrai brangiau už panašaus amžiaus analogiškos klasės prancūzišką ar korėjietišką variantą.
 
Taip pat skaitykite:
Rekomenduojami video