Antrinėje rinkoje „Subaru“ yra ganėtinai paklausios, nors jų kainos palyginti su kitomis tos pačios klasės mašinomis dažnai būna aukštesnės. 1989 m. pradėta gaminti „Subaru Legacy“ B 10. Kėbulai – sedanas ir universalas. Varikliai – benzininiai, keturių cilindrų, opoziciniai, SOHC, sumontuoti priekyje skersai: 1,8 l 103 AG; 2 l 116 AG ir 125 AG; 2,2 l 128 AG. Pavarų dėžė – mechaninė penkių pavarų arba automatinė keturių pavarų, varantieji ratai – priekiniai arba visi keturi.

Opoziciniai varikliai – išskirtinis „Subaru“ bruožas. Dėl „suspausto“ variklio pavyko ne tik pažeminti automobilio svorio centrą, bet ir padaryti jį stabilesnį. Visų keturių varančiųjų ratų transmisija simetriška išilginei ašiai, todėl posūkiuose vienodai elgiasi ir kairieji, ir dešinieji ratai. Visi keturi varantieji ratai skirti ne tiek didesniam pravažumui, kiek sudėtingoms važiavimo sąlygoms: ledui, sniegui ir pan. Kita vertus, reikia nepamiršti, kad „Subaru“ pilotai ne kartą šventė pergales WRC čempionatuose.

Paprastiems vartotojams labiausiai turėtų rūpėti šių mašinų gyvybingumas. Kieta „Subaru“ pakaba puikiai pritaikyta ir prastesniems keliams. Varikliai taip pat pasižymi patikimumu – tarp jų nemažai tokių, kurie susuko 500 000 km. Visgi priežiūros ir remonto reikia visiems automobiliams, tad būtina žinoti, kad „Subaru“ reikalingi ne tik specialūs prietaisai, bet ir mums neįprasti 11 veržliarakčiai. Originalios atsarginės dalys nėra pigios, tačiau daugiau nelabai yra iš ko rinktis. Numatomos išlaidos automobilių laužynuose labai priklauso nuo modelio ypatumų ir eksploatacijos teisingumo.

B 10 kartoje pasitaikydavo 1,8 l variklių – karbiuratoriniai ir su įpurškimu. Pirmieji seniai nuėjo į užmarštį su atsarginėmis dalimis ir galinčiais juos reguliuoti meistrais. Antruosius taip pat nelabai noriai ima remontuoti, tad šių mašinų pigumu gundytis nereiktų. Juolab, kad nei vienas, nei kitas variklis nepasižymėjo patikimumu. Užtat 2 ir 2,2 l varikliai išėjo labai puikūs: nekaprizingi ir lengvai aptarnaujami. 2,5 l variklis, sukurtas naudojant 2,2 l bazę ir gamintas 1995–1998 m., labai jautrus perkaitimui. Dažnai apie 50 000 km susidėvi metalinės cilindro galvutės tarpinės. Remontui tenka išimti ir išrinkti variklį – operacija nėra pigi. Problemą pavyko išspręsti metalines tarpines pakeitus paprastomis, kurias geras meistras gali pagaminti pagal užsakymą. 1998 m. pasirodęs naujas variklis, skirtas „Subaru“ su B12 kėbulu, gavo sustiprintą cilindrų bloką ir šios problemos nebeturėjo. Perkaitimas kenkia bet kuriam varikliui, todėl kartą per metus reiktų išplauti radiatorių ir reguliariai keisti aušinimo skystį.

Retas servisas imasi remontuoti galingiausią „bi turbo“ variklį, jie buvo montuojami į dešinėje pusėje vairą turinčius „Legacy“, nors šiaip jie neblogi.

Rinkdamiesi automobilį su automatine pavarų dėže nepagailėkite pinigų diagnostikai, nes agregato remontas yra labai nepigus. Mechanikos mėgėjams reiktų atkreipti dėmesį į universalą B11: jų pavarų dėžės turi pažemintų pavarų eilę, kurios labai padeda bloguose keliuose. Be to, bazinis variantas turi į kalniuką padedantį pajudėti prietaisą.

Dešimties metų senumo „Legacy“, kainuojantis kaip žiguliukas, gali būti avis vilko kailyje – tik su priekiniais varančiaisiais ratais. Tokio „Subaru“ pirkimas nėra tikslingas.

Dalis universalų turėjo pneumatinę pakabą su reguliuojama prošvaisa. Paspaudus mygtuką kėbulą galima pakelti 5 centimetrais. Deja, važinėjant blogais keliais pneumatinė pakaba tarnauja 50 000–70 000 km ir restauruoti jos nebeįmanoma.

„Legacy Outback“ – padidinto pravažumo universalas, bet nedidelė jų partija buvo pagaminta tik JAV rinkai. Jis išsiskiria iš apačios suapvalintu bamperiu, padidinta prošvaisa ir gyvybingesne pakabą. Galingas variklis, turtinga komplektacija ir brangi apdaila – būtini „Outback“ atributai, todėl jis ir kainuoja daugiau. Bene vienintelis iki 1998 m. gamintų mašinų minusas – 2,5 l DOHC variklių polinkis perkaisti.

Beveik 80 proc. atveju variklius tenka remontuoti dėl tepalo trūkumo. „Legacy“ nepasižymi tepalo rajumu, tačiau 0,1 l sąnaudos 1000 km po 100 000 km – norma. Tepalo sąnaudos aiškiai padidėja varikliui dirbant didesnėmis negu 4000 apsukomis. Jei 1000 km sunaudojama daugiau kaip 0,4 l, verta susirūpinti. Tepalo lygį tikrinti reiktų dažniau. Signalinė lemputė užsidega vėlokai, paprastai tada, kai karteryje lieka litras tepalo.

Pavarų dėžėje ir užpakalinio tilto reduktoriuje tepalus ir kitus eksploatacinius skysčius reikia keisti kas 50 000 km. Pirkdami mašiną būtinai apžiūrėkite KPM diržą. Jei jis neoriginalus, iškart keiskite: jam trūkus 2,5 l varikliuose ir varikliuose su įpūtimuose bus problemų su vožtuvais, 2 ir 2,2 l varikliuose pasitaiko laimingų išimčių. Originalus diržas sąžiningai tarnauja 100 000 km. Keisti jį reiktų kartu su skriemuliais, pakeičiant alkūninio ir paskirstymo velenų riebokšlius – jie tarnauja apie 150 000 km. Gumytės kainuoja pigiai, tad taupyti nereiktų: dirbti su opoziciniu varikliu nėra paprasta, tad kiekvienas neplanuotas įsikišimas kainuoja.

Naudojant kokybiškus tepalus vožtuvų plyšių reguliuoti gali neprireikti ir po 200 000 km: nėra pašalinių garsų – važinėkite ir nesukite galvos.

Dažnai genda žvakės. Nekokybiškas benzinas greičiau suėda brangias platinines žvakes, su kuriomis renkami 2,5 l varikliai ir varikliai su įputimu – ten jas keisti sudėtingiau. Tad pataupykite pinigus ir sukite paprastesnes, vis tiek reiks keisti ankščiau laiko ir tai daryti teks servise.

Beje, variklių plauti stipria srove negalima. Užliesite žvakių lizdus, nebeužvesite variklio, dar gali sugesti oro sąnaudų ir droselio sklendės padėties davikliai. Variklius galima plauti tik rankomis.

B 10 ir B 11 pakabos panašios, tik „Outback“ kiek pakeistos priekinių svirčių atraminės gumos ir amortizatoriai. Jei pakaba bus tinkamai prižiūrima, tai brangiai nekainuos. Daugiausiai dėmesio reikalaus įvorės, skersinio stabilumo stabilizatoriaus atramos (40 000 km) ir priekinės svirties galinės atraminės gumos. Pastarasis – su gelio užpildu, pradės leisti skysčius, reikia keisti (atskirai nuo svirties). Amortizatoriai turėtų atlaikyti 60 000–70 000 km. Likusios priekinės ir galinės pakabos detalės tarnauja iki 200 000 km.

Ypač daug dėmesio reikia skirti lygių kampinių greičių šarnyrų apdangalams: granatos kainuoja 15–20 kartų brangiau už gumas. Jei granatos bus apsaugotos, tarnaus ne mažiau negu 150 000 km.

Diskinių stabdžių trinkelės tarnauja maždaug 50 000 km, jei MPD, ir 30 000–40 000 km, jei APD. Nepamirškite keisti ir diskus: du trinkelių komplektai – riba. Oksidavusius suportus lengviau yra pakeisti. Jei gale būgniniai stabdžiai, jie dėmesio pareikalaus nebent po 150 000 km.

Vairo šarnyrai paprastai tarnauja labai ilgai, bet greitai pradeda leisti skystį krumpliastiebinė pavara. Laiimė naują komplektą galima visada nusipirkti. Riebokšliai – ne vienintelė šlapia vairo sistemos vieta. Kartais skysčius pradeda leisti ir bakelio sandariklis. Svarbiausia – nepražiopsoti, nes vėliau gali tekti keisti visą krumpliastiebinę pavarą arba hidraulinio stiprintuvo siurblį.

Pagal atsparumą korozijai „Subaru“ nusileidžia vokiškiems automobiliams, bet šiaip laikosi neblogai: dešimties metų senumo mašinos dažnai atrodo kaip naujos. Išimtis – universalai: ant galinių durelių palyginti greitai pasirodo rūdys.

Nepastebima, bet svarbi detalė – kairio priekinio rato posparnis. Be jo visos šakutės tampa atviros vandeniui ir purvui. Jei šito išvengtumėte, elektronika veikia patikimai. Išskyrus firminį fiksatorių – jis dažnai sustreikuoja šalia galingų radijo siųstuvų. Laimė, tai ilgai netrunka, tad į gamyklinę schemą lįsti nereiktų.

Apibendrinant galima pasakyti, kad jei jums reikia patikimo ir ištvermingo automobilio visiems metų laikams, galite galvoti apie „Subaru Legacy“. Gero kelio.