Kitos šalys: Tailandas | Mianmaras | Kambodža | Vietnamas

 Kambodža
 
Kelionė į Kambodžą prasidėjo Tailande Ko Pha Ngan saloje. Tą paskutinį vakarą po nemalonaus nuotykio su motoroleriu, visas apsiklijavęs pleistrais keliauju naktiniu keltu į žemyninę Tailando dalį į Surat Thani, iš ten tą patį rytą skrendu į Bankoką, o iš ten per piet į Siem Reapą – Kambodžos turizmo sostinę. Siem Reap‘o oro uoste visur daug griežtų kariškių su kalašnikovais. „Nu va“, galvoju - Kambodža aišku yra geriausia vieta gydytis žaizdas :) Guodžiu save vaizdiniais apie Vietnamo karo didvyrius ir kad aš neprastesnis už juos ir kaip nors išgyvensiu :) Skrydis kainavo vos 81 USD, kogero dėl to kad skrendu populiariausiais maršrutais, apsigyvenimas taip pat nebrangus. Po kelių dienų ramybės, nuotykių ir įspūdžių troškimas žinoma sugrįžta, tad apsirišęs lastiniais bintais išdidžiai vaikštinėju po Siem Reapą šalies sostinę :)








Tai nedidelis miestas panašiai kaip Klaipėda, bet turistų labai daug. Čia nesimato jokios pramonės ar kitų verslų pėdsako išskyrus turizmą. Iš esmės viskas sukasi aplink vieną objektą – kogero garsiausią šventyklą pasaulyje „Angkor Wat“. Pati šalis pasirodė panaši į kitas regiono valstybes tik panašiai kaip Mianmaras gan skurdi šalis. Tačiau jaukus miesto centras pilnas modernių maisto parduotuvių, nesibaigiančių turgų, restoranų, klubų. Žmonių koncentracija milžiniška – jausmas lyg Barcelonoje per patį sezono piką. Kadangi yra vasario 14 d. tai vyksta visuotinas Valentinų siautimas :D  Beje, čia US doleriai kaip suprantu šalia jų pinigų yra oficiali valiuta, nes galima atsiskaityti visur, net čekyje nurodoma USD. Kadangi Kambodža yra labai stipriai nukentėjusi nuo Vietnamo karo, o paskui ir nuo komunistų raudonųjų khmerų režimo, tai nenustembu mieste pamatęs daugybę žmonių be galūnių. Labai gaila, bet daugelis tų žmonių jauni – jie sužaloti dar nuo tų laikų užsilikusių minų, kurių vis dar yra daugybė regionuose. Vis dar vykdomos išminavimo ekspedicijos. Bet labai džiugu matyti, kad žmonės vistiek savyje turi daug optimizmo, užsiima turisitine veikla - gamina nuostabų valgį ir piešia puikius piešinius. Manau Kambodža dar ne visai atrasta šalis – jos džiunglėse kogero slypi daug apleistų šventyklų. Į keletą jų kurios randasi už kelių šimtų kilometrų jau galima nukeliauti. Viena jų nedidelė bet daugiau nei tūkstančio metų senumo piramidė „Koh Ker“ – turėtų būti įspūdinga vieta. Deja, bet joje neapsilankiau :( Ekskursijos kaina jei įdomu apie 40 USD. Beje, kadangi tai žemyninė dalis tai joje vėjai neprapučia ir yra nepaprastai karšta – dieną 35, naktį kogero žemiau 30 laipsnių nenusileidžia. Būsit visada prakaite, na kaip ir visur Azijoje :)

Jei sunku užmigti Azijoje reikia skaičiuoti ne avis, o driežiukus :)
 
 Svajonės turi pildytis, kad ir tokia forma :)

Taigi, užsisakau dienos ekskursiją po aplinkines šventyklas už 15 USD. Šiaip šventyklos randasi netoli – galima pasiekti ir dviračiu, daug kas keliauja motoroleriais. Kogero taip ir padaryčiau, bet kažko motoroleriai nebetraukia :) Be to žinau, kad su ekskursijoje įgysiu naujų draugų. Žinoma neapsirinku – mūsų mikroautobuse susirenka kompanija iš kelių prancūzų, škoto, vokietės ir kelių japonų. Iškarto tampa aišku, kad su šia internacionaline komanda diena bus fantastiška, visi susidraugaujam akimirksniu, o vienas iš prancūzų tampa tikra kompanijos siela – natūralus komikas ir be to nuoširdus vaikinas :) First things first – važiuojam į  „Angkor Wat“, o po to į kitas šiek tiek nuošalesnes šventyklas. Apie „Angkor Wat“ nieko nepasakosiu, viską žinote arba pamatysit nukeliavę.




Kulkų žymės ant kolonos pasilikusios nuo karo

O kitos šventyklos labai įdomios - vienoje jų "Ta Prohm" buvo filmuojamas „Tomb Rider“ filmas. Modernaus žmogaus nedaug paliesta šventykla visa apaugusi medžiais, samanoti akmenis apipinti medžių šaknimis - vieta ištikrųjų įspūdinga. Man labiau patinka tokios nuošalesnės šventyklos, net jei jos ir apleistos.








Čia kad įsivazduotumėt kiek turistų sukasi aplinkui

Aplankome dar kelias vietas ir nuostabi diena baigiasi ant šventyklos visai mūsų kompanijai stebint saulėlydį. Mūsų ekskursijų vadovas kantriai laukia mūsų dvi valandas (arba tiksliau kantriai snaudžia), o mes lyg seni draugai plepam apie futbolą, krepšinį ir tą aną. Ištiesų Azijoje ribų tarp Europiečių nėra visiškai. 

 
Ačiū :) ✌️