Infiniti Q50 pakeičia senajį G25 / G35 / G37 sedaną. Senasis modelis būdamas nedidelis (Lexus IS arba 3 serijos BMW konkurentas) turėjo neekonomišką didžiulį benzininį variklį ir vargiai galėjo konkuruoti Europos rinkoje. Naujas modelis turintis iš Mercedes kompanijos pasiskolintą keturių cilindrų dyzelinį variklį, bei hibridinę jėgainę yra gerokai aktualesnis rafinuotam Europos pirkėjui. Automobilis pasižymi „banguotu“, sunkiai apibrėžiamų linijų dizainu - tokia Infiniti dizaino filosofija puikiai veikia JAV rinkoje, turėtų veikti ir kitoje Atlanto pusėje. Priekinė automobilio dalis kiek panaši į neseniai pasirodžiusio didesniojo Lexus GS priekinę dalį, o galinė išsįk primena Mazda 6 galą. Infiniti Q50 yra vienas ilgiausių automobilių savo klasėje ir turi vieną didžiausių atstumų tarp ratų, taigi viduje keleiviams suteikta daug ervės, ypač vietos keleivių kojoms. Nors panelė nebėra tokia išskirtinė savo stiliumi kaip kitų Infiniti ir savo dizainu yra be galo panaši į kito konkurento - Cadillac ATS panelę, tačiau bendrai interjeras suteikia kokybiško, aukštas technologijas turinčio automobilio įspūdį. Naudojamos medžiagos išties kokybiškos, centre puikuojasi du didžiuliai lietimui jautrūs ekranai. Puikiai dirbantis ir tylus 2.2d dyzelinis motoras pasižymi gerai jaučiamu sukimo momentu, o ne itin lengvas automobilis su juo iki 100 km/h įsibėgėja per 8.5 sekundės. Yra gaminamos versijos ir su 3,7 litro V6 varikliu turinčiu 328 AG galią, bei hibridai su 3,5 litro V6 varikliais ir elektros motorais. Pastarosios versijos bendras pajėgumas siekia net 360 AG. Kelyje automobilis elgiasi stabiliai, gerai laikosi kelio. Kaip trūkumą reikia paminėti labai neinformatyvų visiškai elektrinį vairo mechanizmą - tarp vairo bei priekinių ratų nėra jokios mechaninės jungties. Nors jo jautrumą galima reguliuoti, tačiau sunku pasirinkti auksinį viduriuką tenkinantį kasdienius vairavimo poreikius.