Kainos ir kokybės santykio etalonas
- Mano vertinimas
- Patikimumas
- Varikliai
- Interjero kokybė
- Komfortas
- Valdymas
Talpus, ekonomiškas, patikimas, lengvai valdomas, nebrangiai eksploatuojamas, geras kainos ir kokybės santykis
Bejausmė vairo sistema, didelis apsisukimo spindulys, prastoka garso izoliacija durelėse, deformuotis linkęs kėbulas, durų vyrių gedimai, komplikuotas remontas
Kartais tenka naudotis šiuo krovinininiu busiku. Idealus variantas tiems, kurie ieško gerai sukomplektuoto ir patikimo darbinio jaučio. Daugelis nesutiks, kad tokia mašina gali būti patikima, nes tai Reno, bet taip yra, kad būtent šis gamintojas parduoda daugiausia komercinio transporto automobilių visoje Europoje. Ir dėl to "kalta" ne maža kaina, o mažiausios kuro sąnaudos klasėje bei pakankamas patikimumas. Šio modelio Masteris pasižymi patobulintu priekiu, pilnai elektrifikuotais common rail tipo dyzeliniais motorais bei patobulintomis komerciniam transportui būdingomis savybėmis.Mūsiškis Master yra 2007 metų gamybos, per 6 metus sukoręs virš 450000 km (Lietuvoje buvo pirktas naujas).Koks benzo motoras tiek atlaikytų be kapitalinio remonto? :D Automobilio pliusai: puikios krovimo galimybės - žemos grindys ir nemažas kraulumas padeda transportuotojams pervežti visus reikiamus krovinius. Pas mus yra versija su paaukštintomis lubomis, tai meistrai įrengė papildomas daiktadėžes. Gerai, kad lengva patobulinti krovinio skyrių - galima prisikalinėti įvairių spintelių ir t.t. Be to grindys nėra slidžios. Automobilio viduje jautiesi kaip lengvajame - didelis lengvas vairas, 6 pavarų greičių dėžė sumontuota panelėje, lengvas valdymas. Pakaba labai minkšta kaip pas visų varliaėdžių mašinas. Labai patogu naudotis prietaisais - viskas lengvai sukiojasi, nėra sudėtingų "kosminių" funkcijų. Sėdynės labai patogios, gal kiek per minkštos ir per komfortiškos. Be to nelabai patogu jas sureguliuoti tinkamai, nes vairo padėtis yra nekintama. Todėl net aukštaūgis vairuodamas mašiną vairą laikys beveik ties pilvu :) Salone triukšmingumo lygis normalus ypač iš variklio skyriaus. Gamyklinė garso aparatūra veikia be priekaištų Blogiau reikėtų vertinti triukšmą už durelių, nes durų metalas nėra storas. galiu pagirti prietaisų skydelį ir borto kompiuterį. Tiesa, čia viskas pakankamai skaitmenizuota - borto komp.rodo vidutines, momentines kuro sąnaudas, kiek sunaudota kuro nuo užpildymo, kiek laiko važiuojama su naujai piltais degalais, kiek valandų vairuojama su šiuo kuru, visa rida ir t.t. Prietaisų skydelyje sumontuotas ir tachometras, kurio kartais nebūna tokio tipo mašinose. Dideli veidrodėliai su papildomais aklosios zonos veidrodukais garantuoja gerą aplinkos matomumą Šiaip nėra prie ko prisikikabinti - yra daiktadėžių, viskas lengvai įjungiama. Ergonomika gera, sklandžiai jungiasi bėgiai. Tiesa, dėžę reikia tausoti ir nejunginėti lyg autobuso - Reno dėžės nėra ilgaamžės. Bent jau mažesniame Trafic modelyje, dėžė atlaikydavo vos per 100000km. Norint patausoti dėžes, nereikia važinėti aukštomis pavaromis labai žemų sūkių diapazone. Žinoma, tenka išmokti vairuoti tokią mašiną aikštėse dėl savo gabaritų. Minusai: nereguliuojama vairo padėtis, subyrantys galinių bei šoninių slankiojančių durų mechanizmai (dažnai tenka taisyti duris), vairo sistema yra tarsi bejausmė (nejunti sukibimo su keliu, nes labai minkšta pakaba). Žinoma, mašina yra visiškai neapsukri (ne tik dėl PR. varančiųjų ratų, bet ir dėl gabaritų). Negalima reikšti pretenzijų dėl pigių salono medžiagų, nes tai - komercinis auto. Sunkus priėjimas remontuojant ką nors po variklio dangčiu.Tiesa, mūsiškėje mašinoje panelis visiškai netriukšmauja. Triukšmo yra durelėse ties langų kėlikliais (elektriniai). Iš elektronikos gedimų tai pasitaikė tik keletas per 3 metus - sumontavus signalizaciją kartais mašina nenori su ja draugauti bei teko perprogramuoti variklio kompiuterį, nes prisirinkęs klaidų jis įjungė avarinį važiavimo režimą - ne daugiau 2000 aps./min. Tiesa, kėbulas nepasižymi standumu ir krovinio skyriaus pusėje kėbulas šiek tiek deformavosi. Tai akivaizdaus metalo taupymo požymis, bet palyginti su paskutinės kartos Fiat Ducato, Peugeot Boxer ar Citroen Jumper kėbulais, šis yra tvirtesnis. verta paminėti, kad šiek tiek per dažnai perdega priekinių žibintų lemputės (nors ko norėt, kai visą parą lyg debillempėm reik važinėt). Kitų bėdų su mašina nebuvo.
1,9 DCI Renault motoras gerai pažįstamas visiems. 74 kw. Tai pati silpniausia versija.Variklis prieš mums jį perkant buvo patyręs vieną purkštukų keitimo operaciją (purkštukai nugyveno savo amžių - užsikimšo amžiams) bei pardavėjai mums pateikė sąskaitą apie po 165000 km ridos sekusį turbinos keitimą, kurį išprovokavo patys, pražiopsoję planinį sintetinės alyvos keitimą. Šiaip šitas varikliukas pakankamai gerai veža šią mašiną - net per gerai. Gal dėl 6 bėgio ir to, kad pavaros trumpos. Mieste 60 km/h su 5 bėgiu - važiavimo standartas ir ekonomija, o apsukos vos virš 1500. Nejuntame jokios turboduobės - į Milikonių kalną daug nekrauta užkyla ir 5 bėgiu.Šis variklis mus džiugina ir mažu apetitu - 10 litrų pakanka 140 km.atstumui įveikti, jei važiuoji neperkrautas ir protingai perjungi pavaras. Kaunas - Klaipėda keliu važiuojant nesukūrena pusės bako. Variklio jautrioji vieta - turbina (reikia keisti alyvą ne rečiau nei kas 12000 km.). Diržų keitimas buvo vykdytas 2 kartus kas 90000 km. Pakeitėme darbovietėje, todėl sutaupėm ne vieną šimtą lt. Tiesa, sunkokai ten viskas išdėstyta ir sudėtinga prieiti. Generatoriaus diržas visiškai greta skirstomojo. Trūkio atveju gali išlakstyti kitas diržas. Gerai apžiūrėkite įtempėjus ir rolikus, ar nėra atsiradę tepalų. Pavargę DCI motorai gali leisti tepalus per salnikus. Jei šis agregatas atrodo per silpnas, rinkitės Italijoje surenkamus SOFIM motorus 2,3l bei 3,0 l kubatūromis. Patikimi, vadinami Iveco varikliais, nors yra bendrai Renault ir Iveco licenzijuoti. Aišku, tokie varikliai labiauu pasiteisins jei maksimaliai kraunate busiką, bet degalų sąnaudos bus ne tokios kuklios kaip 7-8 litrai 100 km. Gali pasitaikyti ir 2,5 DCI Renault - Nissan alijanso motoras. Varikliai įveikia dideles ridas, jei pilamas kokybiškas kuras. Žinoma, nuo atsitiktinių gedimų niekas neapsaugotas.
Galvojantys, kad analogiškos išvaizdos Nissan Interstar ar Opel Movano bus geresni - klysta. Mašinos turi tuos pat agregatus, tik šiek tiek skiriasi jų išorė ir interjeras. Jos ir gaminamos Batilly miestelio gamykloje Prancūzijoje, britai sau susirenka mašinas Lutone (bet tik Nissan ir Vauxhall). Autobusiukas palieka patikimo automobilio įspūdį. Svarbiausia, kad jis ekonomiškas, o versle tai yra labai svarbu.
Su šiuo variantu išeina taip - mažai sumokėjai už mašiną, ilgai važinėji šiek tiek įkišdamas. Prisimenam MB Sprinter - daug sumokėjom, daug rijo kuro, byrėjo pav.dėžės ir kuro siurbliai. Vos prastūmėm. Ką čia patarsi - komercinė mašina, žvėriška rida. Nenaujos būklę sunku vertinti. Jei perkate važinėtą, tikrinkite servise ir šeimininkų reikalaukite remonto sąskaitų.